Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, balandį buvo beveik 220 mln. eurų (14 proc.) mažesnis nei prieš koronaviruso krizę vasarį, tačiau sumažėjusias įmonių galimybes darbuotojams mokėti darbo užmokestį iš dalies amortizavo valstybės parama, teigia „Sodros“ direktorė.

„Tas kritimas žmogui taip nesijaučia, nes įsijungia subsidijos ir ligos išmokos – žmogus, prižiūrintis savo vaiką, darbdaviui nebekainuoja, jam tas pajamas moka „Sodra“. Jeigu lygintume ne darbo užmokesčio, o draudžiamųjų pajamų fondą (į kurį įtraukiamos ir socialinio draudimo išmokos – BNS), jis traukėsi 69 mln. eurų arba 4 proc.“, – BNS sakė Julita Varanauskienė.

„Reiškia, kad darbdavių išlaidų sumažėjimą 2/3 padengė valstybė arba per „Sodrą“, arba per subsidijas“, – pridūrė ji.

J. Varanauskienės teigimu, kovo ir balandžio mėnesių darbo pajamų analizė rodo, kad jos net šiek tiek paaugo – balandį draudžiamosios pajamos buvo 1342 eurai (į rankas), o kovą – 1324 eurai. Tai lėmė darbuotojų sumažėjimas: visas darbo dienas balandį dirbusių žmonių buvo 1,064 mln., kovą – 1,108 milijono.

„Darbo užmokesčio fondas ir toliau gali mažėti, jeigu mažėja ir darbuotojų, bet vidurkis nemažėja“, – aiškino J. Varanauskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Užimtumo tarnyba išmokėjo 58,8 mln. eurų subsidijų darbdaviams už prastovas. „Sodros“ duomenimis, nedarbo išmokų suma kovą ir balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 mln. eurų.

Vien dėl epideminės situacijos „Sodra“ gyventojams jau išmokėjo 81 mln. eurų ligos išmokų, tačiau pastaruoju metu jas gaunančių gyventojų skaičius mažėja. Piko metu – antrą karantino savaitę buvo gerokai išaugęs nedarbingumo pažymėjimų skaičius ne tik dėl epidemijos, bet ir dėl kitų ligų, tačiau atvėrus vaikų darželius vis daugiau gyventojų grįžta į darbus.

Dešimtą karantino savaitę darželiams iš dalies atnaujinus veiklą asmenų karantino metu turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl vaikų priežiūros, sumažėjo nuo anksčiau buvusių 60 tūkst. iki 47 tūkstančių.

Sergamumas kitomis ligomis (ne epideminė situacija) nuo karantino pradžios sumažėjo tris kartus – nuo 90 iki 30 tūkst. žmonių.

„Sodros“ duomenimis, daugiau nei pusė asmenų, esančių nedarbingume dėl epideminės situacijos yra vyresni nei 50 metų, du trečdaliai jų – vyrai. Daugiau kaip pusė gyventojų, ligos išmokas gaunančių dėl to, kad namuose prižiūri dėk karantino ugdymo įstaigų negalinčių lankyti vaikus, yra 30–39 metų amžiaus, iš jų du trečdaliai – moterys.

Anot „Sodros“, nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius kovą, palyginus su tuo pačiu mėnesiu pernai, padidėjo 8,4 proc., balandį – 8 proc., o gegužę – 31 proc. ir pasiekė 76 tūkstančius. Vidutinė nedarbo išmoka sudaro 346 eurus.

Jeigu kovą ir balandį darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas buvo neigiamas – per abu mėnesius 25 tūkst. darbuotojų daugiau atleista, nei priimta, gegužę tendencijos yra palankesnės – preliminariais duomenimis, 8,2 tūkst. žmonių daugiau priimta nei atleista.