Laikotarpis, kai pirkti reikėjo šiandien, nes rytoj bus brangiau, sulig pandemija baigėsi. Net kelerius metus kaitusioje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje visi pradėjo elgtis atsargiai – ir būstų statytojai, ir abejonių apimti klientai, ir jų sandorius finansuojantys bankai.

Kovo viduryje, kai buvo paskelbtas karantinas, NT sektoriuje įsivyravo štilis, nes dėl įvestų suvaržymų netgi nebuvo įmanoma įforminti nė vieno sandorio.

Italijoje ir Ispanijoje mirtį sėjusio koronaviruso statistika privertė sunerimti visus.

Lietuvos bankai pradėjo dar atidžiau vertinti nekilnojamąjį turtą pirkti norinčius gyventojus, priekabiau žvelgiama ir į verslininkų užmojus.

Nors dabar sandorių šiek tiek padaugėjo, akivaizdu, kad žvalgytuvių nuotaikomis bus gyvenama mažiausiai iki rudens.

Ekspertai prognozuoja, kad ne anksčiau galima tikėtis ir ryškesnių nekilnojamojo turto kainos pokyčių. Tačiau abejojama, ar jie pasieks dviženklę ribą.

Pardavimas smarkiai krito

Kovo mėnesio statistika neatrodo gąsdinanti, bet ją gelbėjo tik puiki pirmoji mėnesio pusė. Tikrąjį štilį rinka pajuto balandį, kai pardavimas sumažėjo nebe procentais, o kartais.

Bendrovė „Inreal“ apskaičiavo, kad sostinėje per balandį parduotas vos 51 naujos statybos butas, o tai yra net 10 kartų mažiau nei prieš metus.

Šios įmonės skaičiavimais, neparduoto būsto „sandėlyje“ buvo likę 5007 nauji butai. Jų kaina per metus išaugo 3–5 proc.

Panašios tendencijos buvo ir Kaune, kuriame „Inreal“ per balandį suskaičiavo vos 5 parduotus naujus butus. Neparduotų sąraše – 812 butų.

Sąstingis sukaustė ir Klaipėdą – uostamiestyje perkant naują butą per mėnesį sudaryti tiktai 5 sandoriai.

Rinkoje liko milžiniškas pasirinkimas – 492 nauji butai.

Rinką tyrę „Inreal“ ekspertai pastebėjo, kad nemaža dalis nekilnojamojo turto projektų plėtotojų stabtelėjo ir gyvena laukimu – naujų statybų nepradeda.

Pastebėjo ir gerų naujienų

SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sakė, kad jų politika nesikeičia – būsto paskolos išduodamos tokiomis pat sąlygomis.

Klientas per mėnesį paskolai sugrąžinti turi skirti ne daugiau kaip 40 proc. savo ar šeimos pajamų.

„Finansuojame iki 85 proc. perkamo būsto vertės, niekas nesikeitė, – sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė. – Reikalavimus taikome tuos pačius. Tačiau kur kas atidžiau vertiname kiekvieno kliento galimybes, sektorių, kuriame jis dirba.“

Pasak jos, karantino pradžioje užklausų dėl naujų būsto paskolų buvo sulaukiama apie 40 proc. mažiau nei įprastai, tačiau šį mėnesį domėjimasis išaugo.

Tiesa, dažniau kreipiasi tie, kurie neturi išsirinkę konkretaus būsto, tačiau labiau domisi galimybe pasiskolinti.

„Smukusi paklausa lėmė ir balandį sumenkusius naujų paskolų išdavimo skaičius. Pernai balandį buvome išdavę daugiau kaip 32 mln. eurų vertės būsto paskolų, šiais metais tuo pačiu laikotarpiu trečdaliu mažiau – beveik 22 mln. eurų vertės“, – sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.

Sandorių sumenko trečdaliu

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato taip pat sakė, kad bankas nekeitė paskolų išdavimo sąlygų.

Nuostata, kad klientas privalo finansuoti ne mažiau nei 15 proc. perkamo būsto vertės, išliko.

Tiesa, didžioji dalis klientų įnešė didesnę dalį – pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis pradinis įnašas sudarė 21 proc. perkamo būsto vertės.

Anot P.Ladziato, per du karantino mėnesius situacija keitėsi nuolat: „Pradžioje buvo juntamas gyventojų noras stabtelėti, įvertinti savo pajamas, galbūt kreiptis dėl paskolų įmokų atidėjimo, bet dabar dauguma vėl grįžta su paraiškomis paskolai gauti.“

Šių metų kovą „Swedbank“ paskolų suteikė mažiau negu pernai tuo pat metu: šį kovą klientai būsto įsigijo už 45 mln. eurų, o prieš metus sandorių buvo kone trečdaliu daugiau – 63 mln. eurų vertės. „Tokia pat tendencija išliko ir balandį“, – sakė P.Ladziato.

Sąlygos liko nepakeistos

Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento komunikacijos specialistė Monika Rožytė sakė, kad per pandemiją būsto paskolų sąlygos nebuvo keičiamos ir šiame banke.

Tiesa, ir ji pripažino, kad dabar kiekvienas klientas ir jo finansinės galimybės vertinamos dar atidžiau: „Atmestų paraiškų dalis nėra išaugusi, bet besikreipiančių dėl būsto paskolos klientų sulaukiame išties mažiau.“

Šiaulių bankas pastebėjo, kad nemaža dalis besidominčiųjų nori pirmiausia sužinoti apie galimybę pasiskolinti, o paraiškas ketina teikti vėliau. „Žmonės laukia aiškesnės situacijos rinkoje.

Jie nori įsitikinti, koks bus kainos pokytis“, – sakė M.Rožytė.

Anot jos, dabar įvertinamos ir naujos aplinkybės – pavyzdžiui, ar klientas nedirba per karantiną apribotame verslo sektoriuje: „Bet į kiekvieną žiūrime individualiai, nes to paties sektoriaus įmonėse susiklosčiusi labai skirtinga situacija.

Tad tikrai nereiškia, kad kokio nors sektoriaus įmonėje dirbantis klientas paskolos negaus.“

Šių metų balandį bankas finansavo 80 būsto paskolų, kurių vertė – daugiau kaip 4,4 mln. eurų.

„Lyginti su praėjusiais metais negalime, nes aktyviai dirbti būsto kredito sektoriuje pradėjome tik pernai, todėl skaičiai neatitiktų rinkos tendencijų.

Bet, palyginti su metų pradžia, matome, kad smukimas viršijo 60 proc.“, – sakė M.Rožytė.

Kainos greitai nesumažės

Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad pokyčius būsto rinkoje lemia trys pagrindiniai veiksniai – žmonių pajamos, jų lūkesčiai dėl būsimų pajamų ir sąlygos skolintis.

„Dabar situacija yra konservatyvesnė, tačiau jos negalima lyginti su tuo, kas vyko prieš 12 metų. Tada palūkanos buvo milžiniškos – ne 3, o 5–6 proc.

Bet reikia pripažinti, kad sąlygos dabar yra prastesnės, nei buvo prieš karantiną, – kalbėjo ekspertas. – Ne paslaptis, kad bankai nagrinėja ne tik konkretų žmogų, bet ir sektorių, kuriame klientas dirba.“

Pasak S.Vagonio, žmonės patys laikinai pristabdė planus įsigyti būstą, nes tai didelis pirkinys, už kurį reikės mokėti daug metų. O pirmiausia stabteli tie, kuriems tai nėra žūtbūt būtina, nes turi būstą, tačiau nori gyventi erdviau, patogiau.

Pasak eksperto, kol kas didelių kainos pokyčių tikėtis neverta, nes nekilnojamojo turto rinkoje tai vyksta lėtai.

„Kol pardavėjas turi vilties, kad galės parduoti už didesnę kainą, tol jos nemažins. Tas pat buvo prieš 12 metų, kai prasidėjus sunkmečiui per pirmąjį pusmetį kainos sumažėjo vidutiniškai tik 4 proc., o ryškus kritimas prasidėjo vėliau“, – aiškino ekspertas.

Patrauklių pasiūlymų rinkoje turėtų nestigti

S.Vagonio manymu, ši tendencija turėtų išsilaikyti, nes specialistai sutaria, kad Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 6–8 proc., bet per artimiausius metus bus toks pat šuolis: „Jei ši prognozė tiksli, dviženklio pokyčio rinkoje tikėtis sunku. Žinoma, bus kažkokių išimčių, bet net ir kainoms kylant įmanoma gauti iki 10 proc. nuolaidą.“

„Ober-Haus“ ekspertas pripažino, kad ir dabar galima susirasti priimtinesnių variantų, nes silpnesnis rinkos dalyvis dėl apyvartinių lėšų stokos gali daugiau mažinti kainą. Nekilnojamojo turto portalų statistika rodo, kad domėjimasis būstu nėra sumenkęs.

Pasak S.Vagonio, tik baigiantis pavasariui ar vasaros pradžioje paaiškės tikroji padėtis, nes jau sušvelnintos karantino sąlygos.

Iki šiol žmonės net nežinojo, ar apskritai saugu per karantiną apžiūrinėti dominantį būstą: „Valstybė net nepaaiškino, ar būsto pirkimas yra pateisinama aplinkybė išeiti iš namų į lauką.“