Grupė, kurią sudaro Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija, nori, kad skubi pagalba labiausiai nukentėjusioms šalims būtų teikiama kaip vienkartinės paskolos. Dėl jų turi būti sutarta per dvejų metų laikotarpį, – sakoma pasiūlyme, kurį paskelbė Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo biuras.
Be to, skolinami pinigai privalo būti skirti toms veikloms, kurios labiausiai skatina atsigavimą, pavyzdžiui, tyrimams ir inovacijoms, didesniam sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumui ir perėjimui prie žaliųjų technologijų užtikrinti.
Šiek tiek anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė įkurti 500 mlrd. eurų fondą, kurio lėšos būtų naudojamos pandemijos padarytai žalai atitaisyti.
Tai, kad Bendrijos ekonomikos galiūnė Vokietija parėmė šį planą, apimantį bendrą skolinimąsi, laikytas istoriniu posūkiu Europos Sąjungoje.
Vis dėlto „taupusis ketvertas“ tebetvirtina, kad negali būti jokio „skolos bendrinimo“. Nes jis leistų prasčiau finansinės drausmės besilaikančioms ir silpnesnėms ES ekonomikoms nesąžiningai naudotis pigesniu skolinimusi savo stipresnių šiaurinių kaimynių sąskaita.
Šeštadienį pateiktame pasiūlyme sakoma, kad parama ekonomikai gaivinti turi būti susieta su ją gaunančių šalių„tvirtais įsipareigojimais reformoms ir biudžeto priemonių programai.
Ketvertas taip pat nurodė, kad paramos naudojimą būtina apsaugoti nuo sukčiavimo, glaudžiai bendradarbiaujant Europos prokurorams ir kovos su korupcija pareigūnams.
Šalys taip pat atmetė galimybes reikšmingai padidinti ES biudžetą, kaip numatoma E.Macrono ir A. Merkel plane dėl atsikūrimo programos finansavimo.
