Nuostolius skaičiuoja ir vežėjų automobiliais sektorius. Ekonomistų prognozėmis, šiais metais transporto įmonių pajamos trauksis maždaug 800 mln. eurų. Tačiau, jei sektorių laiku pasieks parama, jau kitąmet galima tikėtis, kad vežėjai prisidės prie ekonomikos atsigavimo.
Per karantiną dėl uždarytų sienų ir atšauktų skrydžių šalies gyventojai negalėjo išvykti į užsienio keliones, kurių vertė – maždaug 30 mln. eurų. Taip skaičiuoja Lietuvos turizmo asociacija, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.
Kelionių netekusiems klientams į užsienio šalis siūloma vykti vėlesniu laiku. To daryti nenorintys turizmo agentūrų klientai už neįvykusias keliones galės atgauti pinigus per 90 dienų nuo karantino pabaigos. Taip nusprendė Seimas.
„Vartotojai yra labiau apsaugoti, nei tuo atveju, jei šio pakeitimo nebūtų. Kas grėstų, jei pakeitimo nebūtų? Jei tiesiai šviesiai – labai didelė įmonių bankrotų virtinė. Tuomet keliones įsigiję klientai įmonės bankroto atveju taptų kreditoriais ir stotų į kreditorių eilę. O tuomet tikrai ne po 90 dienų atgautų savo pinigus, geriausiu atveju turėtume kalbėti apie keletą metų. Ir dar klausimas, ar jie sugebėtų atgauti tą pinigų sumą, kuri yra įmokėta“, – Seimo sprendimą komentavo Turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė.
Teisingumo ministerija yra įspėjusi, kad ši Civilinio kodekso pataisa pažeis ES reglamentą už neįvykusias keliones atsiskaityti per dvi savaites, tačiau pataisos iniciatoriai sako, kad kai kurios kitos šalys yra nustačiusios dar ilgesnį laiką pinigams grąžinti.
„Šiuo įstatymu Lietuva pasirinko sprendimą, kai mokesčių mokėtojams tai nieko nekainuoja, nereikia finansuoti turizmo sektoriaus, tačiau pripažįstame, kad atsiranda diskomfortas asmenims, sumokėjusiems už keliones vieną ar kitą sumą. Ką darysi, jiems teks palaukti tris mėnesius. Tai, lyginant su kitomis ES valstybėmis, kurios turi nuo 6 mėnesių iki 18 mėnesių atsiskaitymo terminą, yra nedaug“, – kalbėjo Seimo ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas.
Karantinas pakoregavo ne tik keleivių vežimą, bet ir krovinių gabenimą. Vežėjai skaičiuoja, kad šalies transporto įmonių pajamos šiais metais gali susitraukti maždaug 800 mln. eurų, o tai sudarytų beveik 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
„Pagrindinė bėda – vėluojantys atsiskaitymai, drastiškai – 20-30 proc. – krintančios kainos, nes yra pasiūlos perteklius, sandėliai užkimšti prekėmis, nes mažmeninė prekyba neveikia, tos ne pirmo būtinumo prekės nėra realizuojamos, ir poreikio jų transportuoti nėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Ekonomistai sako, kad panaši situacija buvo ir prieš dešimtmetį, per 2009 metų krizę, tačiau jau po metų situacija transporto sektoriuje galėtų iš esmės pasikeisti.
Ekonomistė Eglė Stonkutė svarstė, kad, jei tik šiam sektoriui situacija dar labiau nepablogės, jei nepradės užsidarinėti ES vidaus rinka, galėtume turėti sektorių, kuris šioje situacijoje galėtų tapti tuo pagrindiniu, traukiančiųjų mūsų ekonomiką į augimo pusę.
Pasak „Linavos“ atstovo T.Garuolio, kelių transporto sektoriui trūksta specifinių paramos priemonių, naujoms investicijoms finansuoti: reikia skaitmenizuoti dokumentaciją, infrastruktūrą, kad muitinės paslaugos vyktų sklandžiai, kad Lietuva būtų patraukli čia tvarkyti importo eksporto- dokumentus, kad per Lietuvą būtų lengva patekti į Vakarų Europą.
Skaičiuojama, kad turizmo sektorius sudaro 2 proc., o transporto sektorius – 12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
