Turistų iš užsienio reikėtų net nesitikėti
„Bloga vasara“, – tokį, pusiau anekdotinį, posakį praktiškai kasmet girdime iš pajūrio apgyvendinimo paslaugų atstovų ir kaimo turizmo sodybų šeimininkų. Tai per karšta, tai per šalta, o šiemet užklupo dar ir koronavirusas.
Vyriausybei žadant papildomą 45 mln. eurų pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo sektoriui, Nacionalinė turizmo verslo asociacija pareiškė, kad nėra aiškios paramos priemonės, be to, reikia greitesnių sprendimų.
Maža to, asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė užsiminė, kad Lietuvoje trūks ne tik užsieniečių, bet ir po šalį keliaujančių ir besiilsinčių tautiečių.
„Turizmo sezonas prasideda tik iš dalies – neturėsime užsieniečių, lietuvių tikrai ne tiek daug vyks atostogauti, planuojama, kad apie 50 proc. tiek, kiek pernai vyko lietuvių į užsienį, nes tam tikros šalys neatsidarys, finansai sumažės, tai šita pagalba skubiai dabar reikalinga, o ne vis dar projektuoti ir svarstyti“, – pridūrė ji.
Vis tik ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad didžioji dalis lietuvių atostogaus būtent savoje šalyje.
„Nemanau, kad daug kas ieškos galimybių ilsėtis Latvijoje ir Estijoje, nes iš esmės tai yra tas pats. Istoriškai, šiek tiek lietuviai ilsėdavosi Latvijos pajūryje, bet dauguma rinkdavosi Lietuvą. Taigi dabar tie, kurie neturi galimybės išvykti į šiltesnes Europos šalis, atostogaus čia.
Lietuvos išvykstamasis turizmas yra didesnis nei atvykstamasis – mes daugiau turistų išleidžiame nei sugebame jų prisikviesti. Todėl dauguma lietuvių, kurie keliavo po pasaulį, šiemet liks mūsų šalyje ir rinksis atostogas ne namuose. Jie visiškai atsvers tai, ko mes neteksime, jei kalbėtume anksčiau į Lietuvoje aktyviai vykusius baltarusius, vokiečius ir kitų šalių piliečius“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė N.Mačiulis.
Tuo metu turistų srauto iš kitų šalių, pasak ekonomisto, reikėtų nesitikėti ir nelaukti. Jo žodžiais, net jei bus atidarytos valstybių sienos, turistų srautas iš užsienio bus minimalus.
„Jei pernai turėjome apie milijoną atvykusių turistų, šiemet gal bus tik apie dešimtadalį jų. Taigi akivaizdu, kad visi į turizmą orientuoti verslai turės tenkintis vidaus paklausa. Čia, be jokios abejonės, sodyboms, pajūrio apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos turbūt bus geresni metai nei bet kurie kiti praėję. Neabejoju, kad daugelis Lietuvos kurortų – Druskininkai, Birštonas ir kiti, – bus visiškai užpildyti net ir lietingomis savaitėmis“, – tęsė ekonomistas.
70 proc. gyventojų atostogauja Lietuvoje
„Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė portalui lrytas.lt teigė, jog didieji šalies kurortai, pajūris jau turi labai daug užsakymų liepos ir rugpjūčio mėnesiams, tad jiems vasara turėtų būti išties gera.
„Jau anksčiau esame klausę lietuvių apie atostogas ir net 70 proc. gyventojų teigia, kad ilgąsias atostogas leidžia mūsų šalyje. Kelis metus iš eilės net 2 milijonai vietinių gyventojų keliaudavo su nakvyne, daugiau nei pusę jų – vasarą. Palangoje, Birštone, Kuršių Nerijoje, Druskininkuose didžiąją dalį turistų sudarydavo taip pat vietiniai turistai“, – kalbėjo I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
I.Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, didesnio atvykstančių tautiečių srauto gali tikėtis ir teritorijos, turinčios kurortinių teritorijų statusą: Trakai, Ignalina, Anykščiai, Kulautuva ir kiti – sodybos šiuose regionuose taip pat aktyviai rezervuojamos liepai ir rugpjūčiui. Sunkiau galbūt bus toms sodyboms, kurios orientavosi į renginius: vestuves, įmonių šventes, gimtadienius. „Vis tik į kaimo turizmo sodybas aktyviau važiuoja tautiečiai nei užsieniečiai“, – pridūrė pašnekovė.
Pasak N.Mačiulio, mažesni Lietuvos regionai didesniam turistų srautui esą dar nepasiruošę.
„Nors mažesni miesteliai ir turi traukos objektus, lankytinas vietas, bet neturi maitinimo vietų ir viešbučių. Pats kiekvieną vasarą bent savaitę praleidžiu Zarasuose – ten yra puiki sporto ir laisvalaikio infrastruktūra, bet nėra viešbučio, gal tik koks vienas restoranas, nors nežinau, ar jį galima vadinti restoranu. Žinoma, šią situaciją [dėl didesnio srauto vietos turistų] galėtų išnaudoti miesteliai, bet daugelis jų tam dar nėra pasiruošę“, – konstatavo N.Mačiulis.
Kaip lrytas.lt teigė I.Trakimaitė-Šeškuvienė, didžiulį praradimą patirs ir didieji miestai, nes neatvyks tiek daug turistų iš užsienio. Todėl ir „Keliauk Lietuvoje“ veiksmai, kalbant apie turizmo kampanijas, esą nukreipti į tai, kad mes galime atostogauti ir didmiesčiuose.
„Tai – puiki galimybė turėti kultūrines, gastronomines atostogas. Vilniuje turime tiek daug dviračių takų, galima pasimėgauti vandens turizmu, Vilnele plaukti baidarėmis, bus sutvarkyta Neries krantinė prie Baltojo tilto ir pan. Taigi didmiesčiuose taip pat galima turėti kultūrines ir gamtos atostogas.
Visus gyventojus raginame prisiminti ir Klaipėdą. Čia dauguma viešbučių lankytojų buvo turistai, o lietuviai gal neturėjo įpročio čia atostogauti, tačiau dabar verta apie tai pagalvoti. Klaipėdoje veikiantys viešbučiai jau siūlo puikius pasiūlymus, pavyzdžiui, tris poilsio naktis už dviejų kainą arba nemokamą apsilankymą Klaipėdos delfinariume. Persikėlus į Smiltynę arba nuvykus į Melnragę galima mėgautis sutvarkytais paplūdimiais“, – ragino „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros vadovė.
Tikimasi, kad vietinis turizmas amortizuos nuostolius dėl sumažėjusių turistų srautų iš užsienio ir padės išgyventi šalies verslui sunkiausius metus.
„Latviai ir estai nuolat klausdavo, ką taip gerai darome, kad mūsų gyventojai taip aktyviai keliauja po šalį. Į tai orientuojamės jau pastaruosius penkerius metus – kantriai dirbame, kad mūsų piliečiai aktyviai keliautų po Lietuvą ir siekiame parodyti, kad tai daryti madinga. Kelionės po Lietuvą – ne mažiau įspūdingos nei po užsienį, o mums juk reikia vienas kitą palaikyti“, – kalbėjo I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Pernai augimui Lietuvoje didžiausią įtaką turėjo turistų srautai iš Vokietijos, Suomijos , Prancūzijos, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Nyderlandų ir Izraelio.
