SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad sprendimas darbo ieškantiems gyventojams pusę metų skirti 200 eurų išmoką yra logiškas.
„Reikia suprasti, kad nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, palaipsniui yra mažėjanti, bet kai kuriems gali pasibaigti laikotarpis, kai jos yra mokamos, kiti netgi negali pretenduoti į tą išmoką. Tad tie 200 eurų yra labiau socialinė išmoka žmonėms, kuriems nepavyksta susirasti darbo.
Tikimybė susirasti darbą artimiausius 6 mėnesius bus sunkesnė, palyginti kaip kad buvo anksčiau. Su ta sąlyga, kad nepretenduoji į vadinamąją nedarbingumo išmoką, sprendimas dėl 200 eurų yra pakankamai logiškas. Jie yra skirti tiems, kurie galimai kitų pajamų neturi ne dėl jų pačių kaltės, o dėl to, nes tokia situacija susiklosčiusi darbo rinkoje“, – sakė ekonomistas.
T.Povilausko manymu, 200 eurų darbo paieškos išmokos skyrimas darbo ieškantiems gyventojams yra vienas geriausių ketvirtadienį Seimo priimtų sprendimų, skirtų pokarantininiam paramos planui.
„Sutinku, kad gali būti piktnaudžiavimų ypač tose labiau asocialiose šeimose, demotyvacija sugrįžti į darbo rinką gali būti. Visgi bendrai paėmus, manau, ši priemonė, iš to, kas pasiūlyta ir priimta vakar, yra viena logiškesnių“, – tikino ekonomistas.
Jam antrina ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak pašnekovės, patvirtinta pagalbos priemonė yra taikli, nes orientuota į pagalbą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems asmenims.
„Nors ta parama ir nedidelio masto, bet, jei žmogus kažkokiais būdais negali gauti nedarbo išmokos, tai tokia periodinė pusės metų parama yra labai svarbi. Tai viena ši nedaugelio šitame pakete patvirtintų priemonių, kuri yra taikli. Ji pritaikyta labiausiai per pandemiją nukentėjusiems asmenims – tiems, kurie neteko darbo, susiduria su kertinais sunkumais, nes susirasti darbą dabartinėmis aplinkybėmis yra nelengva“, – sakė ekonomistė.
Kitos pagalbos priemonės, anot I.Genytės-Pikčienės, taip pat turėtų būti „orientuotos į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusius sektorius, veiklas ir asmenis“.
„Išlaidos, kurios daromos valstybės ir kurios yra finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų būti nukreipiamos ne trumpalaikiams vartojimo efektams sukelti, o turėti ilgesnio laikotarpio efektus. Jos turėtų būti išleidžiamos tiems verslams, kurių paklausa paslaugoms ar prekėms nukrito“, – sakė ji.
Ekonomistas Romas Lazutka naujienų agentūrai „Elta“ teigė, kad, nors Seimo bendrai priimtas sprendimas dėl finansinės paramos darbo ieškantiems žmonėms yra sveikintinas, yra ir taisytinų niuansų.
„Gerai, kad buvo imtasi iniciatyvos, bet tas rezultatas toks pusinis. Ji įgyvendinama ne visai kompleksiškai su tuo, kas pasiūlyta, taip pat išmoka yra maža. Be to, sprendimas dėl laikotarpio, kad išmoka įvedama tik pandemijos laikotarpiu, irgi nėra visai pagrįstas“, – savo poziciją aiškino R.Lazutka.
Jo teigimu, minėta išmoka turėtų siekti ne nustatytus 200 eurų, o 257 eurus – dydį, kuris šalies valdžios pripažintas kaip minimalių poreikių dydis, apskaičiuotas pagal vartojimo krepšelį.
Taip pat, kaip teigė ekonomistas, diskutuotinas klausimas dėl nustatyto pusės metų laiko periodo. R.Lazutka teigia, kad išmoka turėtų būti mokama nuolat.
„Ji turėtų būti pastovi. Po metų ar kitų krizės gali kartotis, o ir ne kriziniu laikotarpiu yra žmonių, kurie iš „Sodros“ išmokų negauna ar baigiasi laikotarpis jai“, – teigė pašnekovas.
Primename, kad Seime ketvirtadienį patvirtintas beveik 931,7 mln. eurų pagalbos priemonių paketas verslui, darbuotojams, nepasiturintiems asmenims ir pensininkams.
Jame įtvirtinta darbo paieškos išmoka, kuri, kaip teigiama, galėtų padėti apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo nedarbo atveju. Jei bedarbiui nėra mokama nedarbo draudimo išmoka, darbo paieškos išmoka sudarys 200 eurų. Nedarbo draudimo išmoką gaunantiems papildomai bus mokama 42 eurų darbo paieškos išmoka.
