Vis dėlto kol kas anksti kalbėti apie atnaujintus tarptautinius skrydžius. Pavyzdžiui, Argentina skrydžių draudimą pratęsė iki rugsėjo.
Ko tikėtis oro uostuose
Daugelis pasaulio oro uostų, tarp jų ir Londono Didžiojoje Britanijoje, ėmė taikyti naujas taisykles tiems, kuriems jau dabar būtina skristi į kitą šalį ar miestą. Tokie keleiviai privalo laikytis šalių vyriausybių nustatytų rekomendacijų, tarp kurių – nurodymas laikytis dviejų metrų atstumo, išskyrus tiems asmenims, kurie sykiu gyvena. Be to, visame oro uosto pastate išdėstyti dezinfekantai, o terminaluose tolygiau skirstomi keleivių srautai.
JAV Transporto saugumo administracija ragina keleivius muilu plauti rankas bent 20 sekundžių prieš ir po patikros procedūros.
Tarptautiniame Honkongo oro uoste bandomi įrenginiai, kurie per 40 sekundžių atlieka visišką dezinfekciją: jie geba sunaikinti ir virusus, ir bakterijas, patekusias ant odos ar drabužių. Ten pat išmėginami ir robotai, kurie važinėja salėmis ir ultravioletiniais spinduliais naikina mikrobus. Tokie pat robotai buvo išbandyti ir lauko ligoninėse.
Oro uostai, kuriuose įrengtos vietos, leidžiančios keleiviams patiems savarankiškai atlikti registraciją, ragina jomis ir naudotis taip sumažinant žmonių tarpusavio kontaktą, rašo bbc.com.
Daugelyje oro uostų naująsias taisykles bus galima pamatyti plakatuose ar informacinėse lentose įvairiausiose terminalų vietose. Nepaisant to, panašu, keleiviams dėl apsaugos procedūrų prieš skrydį oro uoste teks praleisti daugiau laiko.
„Taip, kaip norma tapo gabenamų skysčių ribojimas rankiniame bagaže, norma taps ir socialinės distancijos laikymasis“, – įsitikinęs turizmo įmonės „Intrepid“ vadovas Jamesas Thorntonas.
Šiemet keli stambūs oro uostai paskelbė, kad tikrins keleivių temperatūrą. To tikslas – sustabdyti koronaviruso plitimą kitose šalyse. Tačiau ne vienas specialistas suabejojo tokios procedūros tikslingumu, mat ji neatskleidžia besimptomių atvejų. Todėl, panašu, temperatūra keliaujantiesiems bus tikrinama ne visur.
Kai kurios oro linijos žengė dar toliau: „Emirates“ savo keleiviams siūlo atlikti greitus kraujo tyrimus, kurie, teigiama, aptinka koronavirusą. Tokiems testams, kaip tikina oro vežėja, pakanka 10 minučių.
Ko tikėtis lėktuvuose
Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad dėl pandemijos daugelis stambių oro vežėjų kruopščiau ir dažniau dezinfekuos salonus, įskaitant atlenkiamus stalelius, atlošus ir diržus.
Vis daugiau šalių rekomenduoja apsaugines kaukes dėvėti ir lėktuvuose per visą skrydį.
O jei jums tektų skristi „Korean Air“ lėktuvu, nenustebkite, kad įgula vilkės apsauginiais kostiumais – ši oro vežėja ruošiasi jais apdalinti visus įgulos narius.
Bent artimiausiais mėnesiais daugelis oro linijų žada tuščias laikyti prie praėjimų esančias vietas. Taip bandoma išsaugoti atstumą tarp keleivių.
Nyderlandų oro bendrovės „Tui“ pilotas Christianas teigė, jog, nors taip ir bus galima išlaikyti atstumą, tačiau stipriai padidins oro vežėjų išlaidas arba pakels bilietų kainas.
„Trečdalis tuščių vietų reiškia, kad arba kompanijos skraidys nuostolingai, arba grįšime į tuos laikus, kur bilietas iš Paryžiaus iki Nicos kainuos šiandienos kursu 1145 eurus“, – prognozavo pilotas.
Jo teigimu, iš turizmo gyvenančios šalys jau dabar kooperuojasi su oro vežėjomis: „Manau, kad iki vasaros sezono pabaigos, taikant tam tikras taisykles, bus atnaujinta dalis skrydžių“.
Ko tikėtis kurortuose
Ką galvojate apie poilsį Italijos kurorte? Tokiu atveju, labai tikėtina, jums teks pasiieškoti vietos tarp akrilo stiklu atskirtų gultų. „Jau mačiau piešinius, – sako Ulfas Sonntagas iš Šiaurės Europos Turizmo ir kurortų tyrimų instituto. – Italijoje labai rimtai svarsto tokią galimybę“.
Kitos šalys Europoje, jo teigimu, galvoja, kaip viešbučiuose apgyvendinti svečius. Vienas variantų – juos įkurdinti kas antrame numeryje. Be to, greičiausiai neveiks Viduržemio jūros kurortų baseinai.
Kaip geriausia būtų išdėstyti staliukus, svarsto restoranų savininkai. Portugalijos viešbučių tinklas „Vila Gale“ perka didelius kiekius dezinfekcinio skysčio, o švedišką stalą ketina keisti aptarnavimu prie staliukų.
Kitos šalys galvoja įkurti vadinamuosius turistinius koridorius, kurie sujungtų tuos rajonus ar šalis, kuriuos pandemija palietė menkiausiai. Pavyzdžiui, Kroatija jau pranešė, kad šią vasarą į savo paplūdimius gali laisvai įsileisti Čekijos ir Slovakijos piliečius.
Poilsis tik namuose?
Britų turizmo operatoriaus „Fresh Eyes“ įkūrėjas Andy Rutherfordas svarsto, kad greičiausiai žmonės mažiau keliaus po pasaulį, vadinasi, tai, kas anksčiau vadinta atostogomis namuose, taps įprastu pasirinkimu.
Pašnekovo manymu, kruizinės kelionės, slidinėjimas žiemą, tolimi skrydžiai gali prarasti savo patrauklumą, ypač kai pasaulis prisimins būtinybę mažinti atmosferos taršą.
Ir U.Sonntagas sutinka, kad koronaviruso pandemija gali pakeisti mūsų įpročius. „Keliaudami po savo šalį daugelis gali suprasti, jog ne visuomet būtina vykti kažkur toli“, – samprotavo U.Sonntagas.
Neseniai Tarptautinės oro transporto asociacijos atliktas tyrimas parodė, kad apie 60 proc. apklaustųjų bent du mėnesius po koronaviruso protrūkio nepirks bilietų į lėktuvus, o 40 proc. pareiškė, kad lauks mažiausiai pusmetį.
„Boeing“ koncernas, visame pasaulyje dėl pandemijos personalą sumažinęs 10 proc., nelaukia, kad oro pervežimų statistika į 2019 m. lygį grįš anksčiau nei 2023 metais. Kontroliuojančioji bendrovė IAG, kuriai priklauso ir britų oro vežėja „British Airways“, taip pat svarsto, kad šis procesas truks kelerius metus.
