Iš septynių savivaldybių įkurtos įstaigos reikalaujama grąžinti apie 5,8 milijono eurų. Tokios sumos atliekų tvarkymu užsiimanti viešoji įstaiga neturi, tad dalininkams teks skubiai apsispręsti, iš kur paimti milžinišką sumą.
1,8 milijono eurų iš ŠRATC prisiteisė Kairių sąvartyne dujas išgauti mėginusi bendrovė „Energijos parkas“. Bet paaiškėjo, kad tai – ne vienintelis ieškinys. Turto bankas reikalauja sugrąžinti 4 milijonus eurų, kurie buvo laikomi bankrutavusio banko „Snoras“ sąskaitoje.
Neįtiko šiauliečių tempas
2010 m. pabaigoje ŠRATC pasirašė sutartį dėl milžiniško apie 50 mln. litų (14,48 mln. eurų) projekto. Už valstybės skirtus pinigus Aukštrakiuose turėjo iškilti atliekų perdirbimo gamykla.
ŠRATC netrukus gavo ir avansą – 14 milijonų litų (4,05 mln. eurų). Pinigai buvo pervesti į banko „Snoras“ sąskaitą. Tai nebuvo atsitiktinumas – būtent šis bankas per konkursą pasiūlė geriausias sąlygas.
Gamyklos statybos ėmė strigti, nes 2011 m. vasarą Aplinkos ministerija pradėjo patikrinimus. Jie buvo daromi dėl neva pernelyg lėto šiauliečių darbo tempo.
Pinigai liko sąskaitoje
Galiausiai tų pačių metų lapkričio pradžioje aplinkos ministro Gedimino Kazlausko sprendimu sutartis su ŠRATC buvo nutraukta.
ŠRATC nebespėjo net grąžinti gauto avansinio mokėjimo, nes 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Vyriausybė nušalino „Snoro“ vadovus ir perėmė vadovimą bankui.
ŠRATC bandė ginčytis dėl bankrutavusiame banke pražuvusių pinigų, bet šią kovą pralaimėjo. Išieškoti šią sumą įpareigotas Turto bankas.
Ginčys ministro sprendimą
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sakė, kad dabar yra griebtasi paskutinio šiaudo.
Bandoma įrodyti, kad aplinkos ministro G.Kazlausko įsakymas dėl sutarties nutraukimo turėtų būti panaikintas. Pasak A.Bartulio, atliekų perdirbimo gamyklos statybos darbų vėlavimas nebuvo didelis, o tai laikytina normalia praktika, nes projekto apimtys buvo labai didelės.
Jei ministro sprendimo nuginčyti nepavyks, Turto bankas iš karto pareikalaus grąžinti pinigus. Akivaizdu, kad ŠRATC tokios sumos neturi, todėl įmonei grėstų bankrotas.
Turi dar vieną galimybę
Situacija yra prasta ir dėl pralaimėto teismų maratono prieš įmonę “Energijos parkas”.
Pastaroji pagal ŠRATC parengtas sąlygas laimėjo viešąjį konkursą išgauti iš uždaryto Kairių sąvartyno dujas. Tačiau paaiškėjo, jog dujų nėra tiek, kiek buvo nurodyta konkurso sąlygose.
Per teismus paaiškėjo, kad įrašyti klaidinantys skaičiai. Todėl Apeliacinis teisma paliko galioti sprendimą, kad ŠRATC privalo sumokėti investuotojui 1,8 milijono eurų.
ŠRATC bandė teikti skundą, bet Lietuvos aukščiausiasis teismas jį atmetė. Tikimasi, kad su Šiaulių miesto savivaldybės kitose bylose sėkmingai bendradarbiavę teisininkai parengs ir spės įteikti naują kasacinį skundą.
Nesutaria dėl vadovo konkurso
Tiek administracijos direktorius A.Bartulis, tiek Šiaulių meras Artūras Visockas pripažino, kad milžiniški ieškiniai varo įmonę į bankrotą. Deja, neaišku, kas perimtų atliekų tvarkymo ir administravimo funkciją.
ŠRATC išgelbėti gali iš dalininkų gauti pinigai arba iš bankų paimtas kreditas. Tačiau bet kuriuo atveju anksčiau padarytos klaidos guls ant mokesčių mokėtojų pečių.
Negana visų problemų, ŠRATC nebeturi ir vadovo – šį pavasarį pasitraukė ilgametė direktorė Jolita Šalkauskienė.
Praėjusią savaitę buvo siūloma skelbti vadovo konkursą, bet dalininkų daugumai neįtiko pernelyg dideli reikalavimai. Tuo tarpu Šiaulių miesto vadovai tikino, kad reikalavimai buvo minimalūs, nes ieškoma stipraus vadovo, kurio “kiekvienas meras už skverno nepatampytų”.
Didžiausia ŠRATC dalininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė, kuriai priklauso 37 proc. kapitalo. Radviliškio savivaldybė valdo 14 ir Šiaulių rajonas – 13, Kelmė – 11, Joniškis – 9, Akmenė ir Pakruojis – po 8 proc.
