Anot Žydrės Gavelienės, sudėtingiausia dabar yra keliones į Lietuvą rengiančių įmonių padėtis, todėl prastovas jų darbuotojams gali tekti skelbti iki šių metų pabaigos.
„Reikia žiūrėti, kaip išlaikyti darbuotojus, nes turizmas atsigaus, bet tam gali prireikti šešių-devynių mėnesių. Prastovos bus ilgesnės negu kituose versluose.
Vietinis turizmas atsigaus greičiau, išvykstamasis, tikimės, liepos- rugpjūčio mėnesiais, o atvykstamajam, panašu, kad šis sezonas bus prarastas, iki metų galo tai tikrai“, – BNS sakė Ž. Gavelinė.
„Atvykstamojo turizmo įmonių nėra tiek daug, bet jų generuojama vertė yra labai didelė. Jei Lietuva neišsaugos šitų įmonių, tai turės nedidelį atvykstamojo turizmo srautą, nes tos įmonės reklamavo Lietuvą jau daugiau nei 20 metų.
Jos nuolat tą darė ir jų prikviestų turistų srautai yra didžiuliai. Apie tai reikia galvoti“, – pridūrė ji.
Anot jos, su valdžios atstovais kol kas nebuvo tartasi dėl jokių pagalbos priemonių turizmo verslui, tačiau Ž. Gavelienė pabrėžia, kad įmonėms reikia daugiau aiškumo dėl skrydžių atnaujinimo. Be to, svarbu joms padėti atsiskaityti su keliones iki karantino įsigijusiais klientais.
„Jeigu prezidentas davė veto, kad negalima prailginti terminų (Seimas nustatė 14 dienų pinigų grąžinimo laiką už neįvykusią kelionę, jei nesusitariama atidėti kelionę – BNS), tada turėtų būti priemonė, kaip mes galime grąžinti pinigus.
Tai kritinis dalykas, kurį reikia išspręsti ir subalansuoti, kad tos įmonės neužsidarinėtų“, – sakė Ž. Gavelienė.
Seimas neseniai įteisino kelionių kuponus – juos gaus keliautojai, įsigiję keliones, bet neišvykę šalims uždarius sienas ir nutraukus keliones dėl koronaviruso.
Jei žmogus nenorės gauti kupono, pinigai jam turės būti grąžinti per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo, o ne per pusmetį, kaip buvo numatyta iki tol.
Kuponu nepasinaudojus per metus agentūros per 14 dienų turės grąžinti pinigus.
Pasak Ž. Gavelienės, Lietuvoje yra apie 400 kelionių organizatorių, visų jų įsipareigojimai keliautojams siekia 31 mln. eurų.
Jos teigimu, Vyriausybė turėtų susikoncentruoti ne tik į karantino pasekmes, bet ir ilgalaikes priemones, kurios ateityje padėtų pritraukti daugiau turistų.
„Pagrindinė investicija, kurią dabar turėtų daryti valstybė – pinigus sukloti ne emontuojamuose keliuose, bet investuoti į tai, kas ateityje gali pakeisti turizmo verslą.
Tai reiškia, kad būtina vietoje Sporto rūmų Vilniuje pastatyti Kongresų rūmus, nes tai yra vienas iš daugiausiai pinigų atnešančių turizmo objektų.
Antras dalykas, visos šalys jau dabar pešasi, kuri greičiau pritrauks kokią aviakompaniją, kad tik skraidytų, nes puikiai supranta, kad tai yra infrastruktūros dalis. Lietuvoje kol kas šituo klausimu yra labai tylu“, – sakė Ž. Gavelienė.
„Užsieniečių pinigai tikrai turi rizikos Lietuvoje nepasirodyti“, – pridūrė ji.
Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį pranešė, kad Vyriausybė ruošia ir šią savaitę ketina svarstyti papildomos paramos paketą nuo krizės ypač nukentėjusiam turizmo verslui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS nekomentavo, kokios priemonės svarstomos šio sektoriaus pagalbai. Apie tai ji žada informuoti vėliau šią savaitę.
