Jo teigimu, mažai tikėtina, kad valdžios atstovai koronaviruso sukeltą krizę spręstų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimu. Tačiau, anot jo, dabar yra geriausias laikas pagalvoti apie maisto produktams taikomo PVM mažinimą.
Laikas keisti įprotį
Seime šiuo metu užregistruoti keli pasiūlymai dėl PVM mažinimo. Tarp jų – siūlymai mažinti PVM būtiniausių prekių krepšeliui, elektroninei žiniasklaidai, maitinimo įstaigoms, viešbučiams.
Anot ekonomisto M.Dubnikovo, bendras PVM tarifo mažinimas naudos vartotojams neatneštų.
„PVM yra labai brangus biudžetui, kiekvienas procentinis punktas kainuoja labai daug. Jei mažintume PVM bendrai – tarifo mažėjimas vienu ar keliais procentais labai stipriai atsilieptų biudžetui, bet lygiagrečiai reikšmingos paramos gyventojams vargu bau ar gautume – kainos sumažėtų vienu ar dviem procentais, iš esmės žmogaus gyvenimo kokybės tai nepakeistų“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo M.Dubnikovas.
Tačiau tikslinis vartojimo mokesčių mažinimas, pavyzdžiui, maisto produktams, turėtų reikšmingos naudos visai valstybei.
„Šiuo metu turime unikalią situaciją – uždarytas sienas. Kai pernai išvežėme į Lenkiją 360 mln. eurų, tai dabar tie eurai lieka Lietuvoje. Galbūt yra tam tikra istorinė galimybė tuos vartotojus, kuriuos praradome ir išmokėme važiuoti apsipirkti į užsienio šalis, galėtume juos susigrąžinti.
Tai tikrai verta apsvarstyti – tai nekainuotų tiek daug, kiek viso PVM sumažinimas, bet suteiktų galimybę tiems žmonėms, kurie tikrai yra labai jautrūs kainai“, – kalbėjo ekonomistas.
„Kol sienos buvo atidarytos, kol žmonės laisvai galėjo migruoti, iš tiesų net sumažinus PVM tikriausiai nebūtume nieko laimėję, nes žmogus jau įpratęs važiuoti, pakeisti tą įprotį jau sunku. Tai būdavo tarsi pramoga – kaimynai susėda į automobilį ir išvyksta apsipirkti. Šiandien tai galima bandyti pakeisti“, – siūlė M.Dubnikovas.
Lenkijoje PVM kai kuriems maisto produktams yra daugiau nei dvigubai mažesnis negu Lietuvoje, taip pat patrauklus yra valiutų kursas.
„Tai labai svarbu – tie eurai, kurie iškeliauja į užsienio šalis, jie iškeliauja visam laikui, pradeda cirkuliuoti užsienio šalies sistemoje. O pridėtinės vertės jau nebekuriame“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, tai nebūtų mokestinis paskatinimas, tačiau užtikrinama konkurencija tarp valstybių – dėl surinktų mokesčių šalys nuolat konkuruoja.
„Kaip pavyzdys – akcizai: tai tiesioginė konkurencija, ar sunkvežimas stos piltis kuro Lietuvoje, ar kaimyninėje šalyje. Tai labai lengvai paskaičiuojama ir pasirenkama. Lygiai taip pat – ar pirks vištieną Lenkijoje, ar Lietuvoje“, – teigė M.Dubnikovas.
Daugiau konkurencijos
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kalbėjo, kad Lietuva turi skatinti savo konkurencingumą.
„Esame ne kartą pasimokę – PVM mažinimas lemia didelius biudžeto praradimus, o vartotojams nauda – labai minimali. Naudą dažniausiai pasiima tarpininkas – pardavėjas ar tiekėjas.
Iš tikrųjų mažesnės kainos sudaro didesnę konkurenciją. Pavyzdys – Lenkija. Lenkijoje yra labai daug smulkaus verslo, jie sugeba mažas kainas užtikrinti.
Kitas pavyzdys – aš gyvenu šalia Latvijos. Iš Latvijos į Lietuvą masiškai atvažiuodavo remontuoti automobilių, prekių pirkti – jie atvažiuodavo į smulkųjį verslą, į remonto dirbtuves. Nes Latvijoje konkurencijos tokios nėra tarpusavyje, sakykime, tarp servisų, ir ten yra brangiau.
