Rodiklio mažėjimui didžiausios įtakos turėjo dėl koronaviruso krizės pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės.
Pesimistiškiausiai gyventojai vertino šalies ekonominės ir namų ūkių finansinės padėties perspektyvas artimiausiems 12-ai mėnesių.
Balandį 73 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių blogės, 8 proc. tikėjosi, kad ji gerės (kovą – atitinkamai 37 ir 20 proc.).
Gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, sumažėjo nuo 20 iki 13 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės, padidėjo 18 punktų (nuo 15 iki 33 proc.).
22 proc. teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 21 proc. – kad ji pablogėjo (kovą – atitinkamai 28 ir 17 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandį skyrėsi 1 proc. punktu: mieste jis sudarė minus 17, kaime – minus 16. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 17, o kaime – 14 procentinių punktų.
Per metus (balandį, palyginti su pernai balandžiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 21 proc. punktu. Besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo dalis sumažėjo 28 proc. punktais (nuo 36 iki 8 proc.), manančiųjų, kad padėtis pablogės, dalis padidėjo 59 proc. punktais (nuo 14 iki 73 proc.).
