Dėl painių prastovų subsidijų verslas imasi už galvos, rebusus sprendžia ir Užimtumo tarnyba

Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys dėl subsidijos į Užimtumo tarnybą gali kreiptis nuo balandžio 5-osios, tačiau tai dar daro vangiai.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, iki šiol dėl išmokos kreipėsi 52,8 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. Iš jų 37,9 tūkst. išmokas už kovą jau turėjo rasti savo sąskaitose.

„Iki balandžio 20-osios už darbuotojų prastovas 22 darbdaviams buvo išmokėti 22 836 eurai. Bet pirmadienį dar 25 įmonės turėjo gauti 30 822 eurus subsidijų.

Taigi iš viso 47 įmonėms pervesta 53,6 tūkst. eurų už 222 darbuotojus“, – sakė M.Jankauskienė.  

Paskelbus prašymų rinkimo datą, iki balandžio 8-osios Užimtumo tarnybai prašymus subsidijoms pateikė tik 161 darbdavys dėl į prastovas išleistų 980 darbuotojų. Tai – ypač mažai, nes dar daug įmonių delsia.

„Laukiame galutinių išaiškinimų, kaip bus teikiamos subsidijos. Kol kas skamba pažadai, o kompensacijos mechanizmas nebaigtas kurti. Viskas dar labai abstraktu“, – sakė Lietuvos renginių industrijos asociacijos valdybos narys, bendrovės „Lietuvis“ vadovas Marijus Olekas.

Jo vadovaujamoje renginių organizavimo bendrovėje į prastovas pasitraukė 15 etatinių darbuotojų. Be darbo liko antra tiek laisvai samdomų žmonių – tekstų rašytojų, kuriančių scenografiją. Jie dirba individualiai, tad turi tenkintis 257 eurų išmoka.

„Esame susiėmę už galvų – nėra normalaus teisinio išaiškinimo, visi trypčioja vietoje. O juk asociacija vienija kuo įvairiausias įmones, teikiančias ir techninio aptarnavimo, ir kitokias paslaugas.

Nėra renginio, vadinasi nereikia apšvietimo, įgarsinimo, maitinimo, dekoravimo, asistavimo ir tvarkymo. Visa grandinė keliauja į prastovą, sąskaitos beveik tuščios, paskutinius pervedimus darome už paskolas, patalpų nuomą“, – sakė M.Olekas.

Jo teigimu darbuotojus šiame versle būtina išsaugoti, nes į kiekvieną jų daug investuota. Jeigu tektų juos atleisti ir vėliau startuoti iš naujo, reikėtų poros ar trejų metų, kol pavyktų išugdyti komandą.

„Iki gegužės pabaigos yra atšaukti absoliučiai visi mūsų planuoti korporatyviniai renginiai. Tad visiškas „nulis“ gali likti iki rudens. Galbūt liepą ir įvyks suplanuoti smulkūs renginiai, bet net ir jų organizatoriams didžiulį nerimą kelia žmonių elgsena. Jie jau dabar bijo vienas kito. Tad ar susirinks?

Taigi kalbama, kad realiai renginių pramonė atsigaus nebent rugsėjį“, – kalbėjo M.Olekas.

Užimtumo tarnyba sprendžia rebusus. Kaip elgtis, kai pačiam darbdaviui – įmonės vadovui – yra nedarbo prastova? Kada jis tokiu atveju galėjo pasirašyti įsakymą ir sustabdyti veiklą?

Užimtumo tarnybos specialistai kalba apie tai, kad yra teisinių niuansų, kurie kelia diskusijų. Pavyzdžiui, įmonės laukė paaiškinimo, kaip bus kompensuojama už nedarbo prastovas ir kada tai bus pradėta daryti. Įsakymus dėl darbuotojų prastovų kai kurios jų įformino vėlesne data, negu paskelbė prastovą.

„Pateiktuose dokumentuose matome skirtingas datas. Kadangi pinigus skaičiuoti ir išmokėti pavesta mums, turime užtikrinti teisėtą išmokėjimą.

Įstatymų leidėjai turėjo kai kuriuos dalykus numatyti teisės aktuose, bet to nebuvo padaryta. Pavyzdžiui, įmonės veikla sustabdyta nuo kovo 16-osios, kai Vyriausybė paskelbė karantiną.

Ar pagrįstai tokiu atveju reikalaujama darbdavių – viešbučių ar renginių organizatorių surašyti įsakymą, kuriame būtų nurodyta prastovos paskelbimo data?“ – svarstė vienas Užimtumo tarnybos atstovų.

Anot jo, įstatymas vėlavo – jis buvo pasirašytas balandžio 8 d., nors balandžio 5-ąją jau leista teikti dokumentus.

„Politikų nuomonės buvo prieštaringos, kompensacijų dydis keitėsi, darbdaviams buvo sunku nustatyti ir prastovų datą, ir atlyginimą, mokamą prastovos metu“, – neslėpė pašnekovas.

Pasak bendrovės „Videoprojektai LT“ vadovo Vaidoto Motuzo, prašymas Užimtumo tarnybai pateiktas balandžio 14 dieną, bet kompensacija įmonės sąskaitos dar nepasiekė, todėl pinigų negavo ir 20 prastovose esančių darbuotojų. Ši įmonė pasirinko schemą, pagal kurią skaičiuojama 90 proc. algos dydžio susbidija.

„Tais dokumentais rūpinosi buhalterė – užtruko ilgai, kol pavyko viską išsiaiškinti.

Teko keisti ir įsakymą dėl nedarbo prastovų, buvo sudėtinga“, – užsiminė V.Motuzas.

Jam pačiam šiuo metu, kaip ir keletui kolegų, yra dalinė prastova. Įmonės vadovas teigė taręsis su kolegomis Latvijoje, kurie verčiasi tuo pačiu verslu.

„Ten valstybė moka subsidijas patiems darbuotojams. Kolega sakė, kad į rankas gavo 700 eurų. Taip verslui daug parankiau, o darbuotojui – patikimiau“, – sakė V.Motuzas.

Nors įmonės veikla sustojo, tačiau kūryba – ne.

„Galvojame, ką pasiūlyti klientams, pavyzdžiui, sprendimus tiesiogiai transliuojamoms konferencijoms. Yra užklausų iš įvairių miestų dėl kino rodymo atvirose erdvėse. Bet kol kas tai ir yra tik užklausos“, – užsiminė Vaidotas.

Pasak Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos vadovės Jolantos Beniulienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai asociacija teikė prašymą aiškindama, kad atvykstamojo turizmo sektoriui nei viena, nei kita subsidijos apskaičiavimo schema yra nepalankios.

„Estai numatė 25 mln. eurų, kurie bus tiesiogiai skirti turizmui skatinti, o ne teikiami kaip paskolos. Lietuvoje taip nėra.

Turizmo įmonių nulinė apyvarta nesibaigs pasibaigus karantinui, ji tęsis iki 2021-ųjų pradžios. Taigi darbdavys turėtų turėti pakankamai daug finansinių atsargų, kad galėtų sumokėti bent jau 10 proc. algos prastovose esantiems žmonėms.

Nors ir pakankamai geros yra valstybės pastangos verslui išlaikyti, bet turizmo sektoriaus tai neišsigelbės. Juk norint gauti subsidiją reikia mažiausiai 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų.

Kaip tai padaryti, jei nulinė apyvarta prognozuojama pusmečioui ar devyniems mėnesiams į priekį? Įmonės negali prisiimti tokio įsipareigojimo“, – sakė J.Beniulienė.

Taigi tokia situacija sulaiko turizmo sektoriaus įmones apskritai sulaiko nuo prašymų subsidijoms teikimo Užimtumo tarnybai.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus priminė tai, apie ką ne kartą kalbėta – pinigus už nedarbo prastovas reikia mokėti tiesiai darbuotojams.

„Taip juk pervedami vaiko pinigai – ir greita, ir skaidru. Kadangi to nėra, procesas užtrunka, pinigai žmonių nepasiekia.

Juk lėšos, kurios skiriamos dirbantiems individualiai, jau pasiekė visus, kurie tik užsiregistravo Užimtumo tarnyboje“, – piktinosi V.Sutkus. 

„Objektyvių priežasčių, kurios sulaikytų įmones nuo prašymų subsidijoms teikimo, lyg ir nėra. Didžiausia problema – papildomos sąlygos.

Įmonės delsia prašyti subsidijų nedarbo prastovoms, nes keliama sąlyga, kad reikia išsaugoti ne mažiau 50 proc. darbo vietų. Dalis jų nėra tikros, kad apskritai turės galimybę atnaujinti veiklą po karantino.

Vartojimas yra smarkiai sumažėjęs, kainos gali kristi per pusę, taigi įgyvendinti šį reikalavimą gali būti sunku. Tarkim, dėl pajamų stygiaus vargu ar žmonės kurį laiką eis valgyti į restoranus. Šie nesitiki, kad per pusmetį pavyks atnaujinti veiklą ir svarsto, kad gal paprasčiau uždaryti verslą.

Kita sąlyga – išleisti į prastovą darbuotoją galima tik tada, kai nėra galimybės organizuoti darbo nuotoliniu būdu. Kai kurioms įmonėms tai sunku įvykdyti, nes yra jų tokių, kurios dėl koronaviruso neužsidarė, bet jų klientai sustabdė veiklą. Ir jos neturi darbo, nes nėra užsakymų.

Dar viena situacija – pajamų sumažėjimas. Jeigu žmonės algos gaudavo kelis tūkstančius, o subsidija siekia vos 1,5 MMA, tokiais atvejais darbdaviai stengiasi neskirti prastovų. Jie renkasi sprendimą dalį darbuotojų pilnai išlaikyti, dalį – atleisti, kad liekantiems pajamos būtų didesnės“.