„Sodros“ duomenimis nuo balandžio 1-osios iki 16 dienos dėl karantino išduota 80 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, iš jų didžioji dauguma – 71 tūkst. – dėl vaiko priežiūros. Didžioji dalis jų tęsiami nuo kovo.
Pasak J.Varanauskienės, dabar Lietuvoje ligos išmokas gauna 105 tūkst. žmonių, iš jų apie 57 tūkst. tėvų prižiūri vaikus – šis skaičius yra gana stabilus.
Sergančių ar saviizoliacijoje esančių žmonių sumažėjo – per dvi pirmas karantino savaites išduota 20 tūkst. pažymėjimų, o per dvi antras savaites – perpus mažiau – beveik 9 tūkst. Per šį laiką sumažėjo ir visų nedarbingumo pažymėjimų skaičius.
J. Varanauskienės teigimu, „Sodra“ jau išmokėjo 13,5 mln. eurų ligos pašalpų.
Nemokamų atostogų, suteiktų po kovo 16-osios, išleista maždaug 14 tūkst. darbuotojų.
„Per praėjusias dvi balandžio savaites laikosi labai panašus skaičius – apie 14 tūkst. darbuotojų. Nemokamos atostogos tikrai nėra pirmas pasirinkimas, jeigu kalbame apie karantino laikotarpio sukeltas pasekmes“, – naujienų agentūrai BNS teigė „Sodros“ vadovė.
Pasak jos, daugiausia – apie 40 proc. tokių atostogų – dabar išleisti krovininio transporto įmonių darbuotojai. Toliau seka statybininkai. Sąlyginai didžiausias tokių darbuotojų skaičius yra maisto ir gėrimų prekyboje, konsultacijų, mašinų įrangos, lagaminų, rankinių siuvimo įmonėse.
„Tuose sektoriuose santykinai dažniau negu kitur darbuotojai dabar yra nepamokamose atostogose“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Atleidimų ir nedarbo išmokų daugėja
Per mėnesį nuo karantino pradžios Lietuvoje atleista 11,6 tūkst. žmonių daugiau negu priimta į darbą: atleista 41,5 tūkst., o priimta 30 tūkstančių. Vien balandį, negalutiniais duomenimis, atleista 1,5 tūkst. darbuotojų daugiau nei priimta.
„Ilgesnį laiką tendencingai besitęsiantys didesni atleidimai nei priėmimai rodo, kad traukiasi darbo rinka, įtakos turėjo ekonomikos lėtėjimas, bet karantinas stipriai sustiprino poveikį“, – reziumavo „Sodros“ vadovė.
Kovą į darbą priimta 43 tūkst. žmonių (pernai kovą – 51,5 tūkst.), o 52 tūkst. atleista (46,5 tūkst.).
Pasak J. Varanauskienės, tai lėmė ne tik koronaviruso krizės įtaka, bet ir jau nuo metų pradžios jaučiamas ekonomikos lėtėjimas, kurio poveikį karantinas sustiprino.
Daugiausia atleidimų buvo restoranuose, kitose maitinimo įmonėse, viešbučiuose, baldų gamyboje, mažmeninėje prekyboje. Tuo metu darbuotojų skaičius augo miškininkystėje ar kelių tiesime, kur lemia sezoninis veiksnys, o karantinas įtakos turėjo prekių užsakymo paštu arba internetu verslui.
