Krienų kainos ypač paaštrėjo turgavietėse, parduotuvėse jų pokyčiai ne tokie ryškūs.
Iš ko pagaminti?
Ant indelio užrašas – „Krienai“, o kas indelyje? „Skaitykite etiketes“, – šį paraginimą dažnai kartoja maisto technologiją išmanantys specialistai. Ir jų kalbos nėra tuščios.
50 procentų krienų šaknų, 65 procentai, 77 procentai. Tai – tik trijų gamintojų krienų indeliai, o etiketėse nurodyta sudėtis yra skirtinga.
Jeigu greta jų būtų padėti tūlo ūkininko sutarkuoti ir druska bei actu arba citrina pagardinti krienai, juose krienų šaknys sudarytų kone visą indelio tūrį.
Didžiosios konservų gamybos įmonės krienų šaknis importuoja, dažniausiai iš Lenkijos arba Kinijos. Ir, kurdamos receptūras, naudoja įvairių priedų. Taigi kartu su aštriosios šaknies tarkiais sumaišo arba nugriebto pieno miltelių, arba kukurūzų krakmolo.
Skonį jos kuria naudodamos cukrų, actą, citrinų rūgštį, rapsų arba saulėgrąžų aliejų. Įdeda ir konservantų, ir kvapniųjų medžiagų, ir kitų maisto priedų.
Nieko slapta receptūrose nėra, o pasirinkimas – pirkėjo valioje.
Atsisakė ūkio
„Nieko nepasilikau. Krienų auginimo ir gamybos atsisakiau prieš trejus metus. O šiemet apskritai likvidavau savo ūkį. Jau reikia laidoti žemės ūkį.
Neįmanoma buvo išsilaikyti – darbas tik dėl darbo. Geriau kam kitam savo laiką ir pinigus paskirti“, – užklausus, ar tebegamina krienus, portalui lrytas.lt pratarė Mindaugas Smilgis.
Jis ūkininkavo Marijampolėje, Gudelių kaime, o krienams auginti buvo skyręs maždaug pusės hektaro žemės plotą. Šis žmogus ūkį buvo perėmęs iš savo tėvo apie 2010-uosius, kuris krienų auginimu vertėsi seniai, maždaug nuo 2002-ųjų. Vienu metu juos net eksportuodavo į Vokietiją.
Anuomet, 2015-aisiais, portalui lrytas.lt M.Smilgis pasakojo, kad jam tekdavo atremti ir prekybos tinklų, ir lenkiškus krienus atgabenančių pardavėjų konkurenciją.
Ir apgailestavo, kad mūsų šalies ūkininkų užaugintų bei paruoštų vartoti krienų paklausa Lietuvoje mažėja.
„Visa bėda, kad dauguma žmonių nejaučia skirtumo tarp krienų, kuriuos pagamina kaimo žmonės ir tų, kuriuos perka prekybos centruose“, – anuomet aiškino M.Smilgis.
Jauni žmonės apskritai apie krienus nusimano tik tiek, kiek jų užkanda kartu su Tolimųjų Rytų patiekalais, pavyzdžiui, su japoniškais „Wasabi“. O kaimo darže iškastų ir maistui paruoštų krienų apskritai nebūna ragavę.
Žemaitis išliko
„Tebetarkuoju“, – užklausus, ar neišsižadėjo krienų gamybos, patikino Kelmės rajono ūkininkas Algimantas Vaupšas. Krienais jis yra užsodinęs apie 15 hektarų žemės, kurioje šio augalo šaknys kasamos ir vėlai rudenį, ir anksti pavasarį.
„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar patys auginame krienus. Nevežame jų šaknų iš kokios nors Kinijos. Nemaišome į juos jokių tūrį padidinančių priemaišų, tarkim krakmolo ar dar ko nors. Neverdame ir marinato – dedame į stiklainius gryną šaknį, todėl gamybos savikaina yra gana didelė.
Tačiau mūsų krienų kaina nesikeičia, per karantiną išliko toks pat ir jų poreikis. Prekybos centruose nė centu neįmanoma kainos pakelti, nes jie į kainų pokyčius labai jautriai reaguoja“, – sakė A.Vaupšas.
Jis anksčiau yra pasakojęs, kad su prekybos tinklais ilgokai turėjo derėtis, nes ūkininko tarkuojami krienai buvo brangesni už gaminamų Lenkijoje ar Lietuvos konservų fabrikuose.
O kai įsileido, prekybos centrai netruko užsakyti jų ir savo privatiems prekės ženklams.
„Norfos“ parduotuvėse ir šiuo metu prekiaujama senu šio ūkininko sugalvotu pavadinimu „Tikriems vyrams“.
Šis tas apie kainas
250 g krienų indelis sostinės turgavietėse šių metų pradžioje kainavo – 2 eurus, o šiuo metu – prieš Velykas, kai kur siekia ir 2,5 euro.
2015 metais Lietuvoje įvedus eurą, lrytas.lt užfiksuotos šio gaminio kainos liudija, kad parduotuvėse jos nepasikeitė, bet turguje – pašoko.
Apie 1,5 euro. Būtent tiek, lrytas.lt duomenimis, 2015-ųjų balandį ūkininkų turgeliuose kainavo 250 g krienų indelis.
Parduotuvių lentynose šio gaminio kainos buvo margos – tokios ir išliko.
Pavyzdžiui, lrytas.lt duomenimis, 2015-aisiais "Kėdainių naminiai krienai" kainavo apie 1,2 euro, „Daumantų krienų“ stiklainiukas – apie 0,7 euro. Panaši buvo ir įmonės „Vilniaus konservai“ gaminamų „Viko“ krienų kaina.
Šiuo metu prekybos tinklo „Rimi“ elektroninėje parduotuvėje baltieji „Kėdainių naminiai krienai“ be akcijos kainuoja 1,17 euro (nurodyta 1 kg kaina siekia 3,96 euro).
„Daumantų“ krienų indelio kaina – 0,95 euro (kilogramo – 5,28 euro). „Rimi“ prekės ženklo krienai kainuoja 0,39 euro (kilogramo kaina – 2,36 euro).
Barbora.lt interneto parduotuvėje apskritai šio gaminio pasirinkimas yra kuklus. Joje siūlomi tik „Kėdainių naminiai krienai“, kurie be akcijos kainuoja 1,15 euro, o kilogramo kaina nurodyta 3 eurai.
„Iki“ įprastinės parduotuvės lentynoje šiuo metu surikiuoti minėto gamintojo baltieji krienai taip pat kainuoja 1,15 euro, bet nurodyta gerokai didesnė – 4,6 euro – kilogramo kaina.
Brangiausi šioje parduotuvėje yra „Spliva“ krienai su vasabiais – indelis kainuoja 1,99 eurus (apie 14 eurų už kilogramą).
