„Mes svarstome. Kiekviena diena yra sunki ir tiems žmonėms, kurie turi tą smulkų verslą, ir, aišku, paslaugos reikalingos ir šalies gyventojams, ir mūsų ekonomikai. Taip, tai susiję su tam tikrų veiklų galbūt daliniu atkūrimu laikantis ypatingai griežtų ribojimų ir sąlygų“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
S. Skvernelio teigimu, galimas veiklos atnaujinimas ir saugumo sąlygos bus artimiausiu metu aptartos su verslo atstovais.
Konkrečių verslo šakų Vyriausybės vadovas nedetalizavo.
„Mes turėsime ieškoti sprendimų, kalbant apie smulkų verslą, turėsime ieškoti būdų, kaip bandyti gaivinti, atstatyti tam tikras veiklas, bet laikantis ypatingai griežtų saugumo sąlygų. Tai matyt su smulkiuoju verslu artimiausiu metu ir aptarsime“, – teigė premjeras.
Anot jo, Vyriausybė artimiausiu metu pateiks paketą, kuriame bus numatytos papildomos priemonės, skirtos atgaivinti nuo karantino nukentėjusį smulkųjį verslą.
„Artimiausiu metu pateiksime paketą, kas susiję su smulkiu verslu, kaip be tų priemonių, kurios numatytos ekonomikos skatinimo plane, kaip atgaivinti karantininiu režimu atgaivinti tas veiklas, kurias galim atgaivinti“, – sakė premjeras.
Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė fondo, skirto remti didesnes įmones, steigimui. Fondui įkurti skirta 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, dar daugiau lėšų, anot S. Skvernelio, tikimasi pritraukti iš privataus kapitalo.
„Tai būtų papildoma injekcija, didesnė nei 200 mln. eurų, stengiamės pritraukti ir daugiau, kuriomis galėtume užtikrinti įmonėms galimybę saugoti darbo vietas, užtikrinti likvidumą“, – teigė S. Skvernelis.
Pirmadienį pranešta, kad Vyriausybė paramą verslo likvidumo išlaikymui didina dukart – nuo 500 mln. iki 1 mlrd. eurų.
Vyriausybė prieš porą savaičių patvirtino beprecedentį ekonomikos skatinimo paketą, skirtą padėti šalies gyventojams ir verslui sušvelninti koronaviruso krizės sukeltus padarinius.
Nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui bus leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą arba išdėstyti mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Mokesčių mokėtojai bus atleidžiami nuo baudų, delspinigių, bus sustabdytas mokestinių nepriemokų išieškojimas.
Kainų reguliavimas – kraštutinis įrankis
Kainų reguliavimas yra kraštutinis įrankis prieš spekuliacines kainas, pirmiausia nukreiptas į karantino metu būtinas asmens apsaugos priemones, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Vyriausybė tikrai nėra pasiryžusi reguliuoti produktų arba prekių kainų. Mes kalbame apie galimybę turėti įrankį. Pirmiausia, tai susiję su asmens apsaugos priemonėmis – respiratoriai, kaukės ir dezinfekcinis skystis“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovas.
„Aš manau, kad tai yra išimtinis, kraštutinis atvejis, bet tokį įrankį valstybė turi turėti, jeigu iš tikrųjų mes matysime, kad neveikia arba iškreiptai veikia rinkos sąlygomis mūsų ekonomika“, – teigė jis.
Pasak ministro pirmininko, galimybė reguliuoti kainas būtų pasitelkta tik tada, kai pati rinka to padaryti nesugebėtų.
„Jeigu pati rinka nesureguliuos, tai yra, pasiūla neužtikrins paklausos ir tokiu būdu nepašalins tų spekuliacinių kainų, tada Vyriausybė, turėdama tokį įrankį, darys intervenciją“, – sakė S. Skvernelis.
Jo nuomone, besipriešinantieji kainų reguliavimui skatina nepagrįstą spekuliacinių kainų augimą, ypač kalbant apie būtinas prekes.
Vis dėlto, premjeras teigė, kad esant būtinybei, būtų galima reguliuoti ir maisto produktų kainas.
„Aš paminėjau šiandien būtiniausias apsaugos priemones, dezinfekcinį skystį, bet jeigu iškiltų dėl atskirų produktų, nors tikrai tokios grėsmės kol kas nėra, matome ir patikinimus prekybos centrų, tai toks įrankis turimas, bet jo nebūtina naudoti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Seimas antradienį kol kas neleido Vyriausybei dėl koronaviruso paskelbto karantino metu reguliuoti prekių kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą.
Už reguliavimą siūliusias Civilinės saugos įstatymo pataisas antradienį du kartus balsavo per mažai Seimo narių, kad įstatymas būtų priimtas. Reikia, kad balsuotų bent 71 Seimo narys, o vieną kartą registravosi 70, kitą – 66 parlamentarai.
Balsavime nedalyvavo opozicija – konservatoriai, liberalai, dalis Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų, taip pat keli valdantieji.
Balsavime taip pat nedalyvavo nei premjeras Saulius Skvernelis, nei „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Kainų reguliavimo klausimas turėtų būti dar kartą svarstomas kitame Seimo posėdyje balandžio 7 dieną.
Nepritaria visiškam darbuotojų algų subsidijavimui
S.Skvernelis nepritaria Seimo Ekonomikos komiteto pozicijai, kad valstybė turėtų subsidijuoti 100 proc. dėl karantino visiškai sustojusių įmonių darbuotojų algas.
Antradienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė verslo siūlymui, kad dėl karantino uždarytų įmonių darbuotojams subsidijas mokėtų tik valstybė, darbdaviams neprisidedant visiškai. Tokia subsidija siektų 70 proc. vidutinio darbuotojo atlyginimo.
Tačiau S. Skvernelis teigia besilaikantis Vyriausybės pozicijos, pagal kurią verslas prisidėtų 10 proc.
„Mes laikomės Vyriausybės pozicijos – 90 ir 10 proc. Manau, kad tai yra realu ir turi būti indėlis ir pačio verslo“, – trečiadienį sakė S. Skvernelis.
Jis teigė suprantąs, kad prisidėti 10 proc. visiškai sustojusiems verslams gali būti sunku, bet, anot premjero, rezervų nesukaupę verslai turės išmokti tam tikras pamokas.
„10 proc., suprantu, kad tai yra sunku, priklausomai nuo įvairių verslų, bet kalbėkime apie tai, kad verslas, kuris nebuvo sukaupęs net minimalių rezervų, turėtų išmokti tam tikras pamokas ir padaryti išvadas“, – pabrėžė premjeras.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė antradienį Ekonomikos komitete sakė, kad dėl karantino visiškai sustojęs verslas nėra pajėgus dengti net dalies atlyginimų darbuotojams.
Asociacija siūlo, kad valstybės subsidija siektų 70 proc. vidutinio atlyginimo už praėjusius tris arba šešis mėnesius, o darbdaviai neprisidėtų visiškai.
Jos teigimu, ankstesni siūlymai, kad darbdaviai mokėtų 30 arba 10 proc. atlyginimo, yra geri, bet tik tam verslui, kuris veikia.
Pagal Vyriausybės siūlymą, subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
