Toks ar panašus gyvenimas tenka ne tik sudėtingai besiverčiančioms šeimoms.
Yra daugybė atvejų, kai bankai neteikia būsto paskolos, kur tėvai – valstybės tarnautojai, ir jų pajamos yra per menkos. Tokios šeimos įstringa finansinių problemų rate.
Kokybiškas būstas, darželis vaikams ir mokykla – tai kiekvienos šeimos – kiekvieno piliečio teisė. Bet ką daryti, jei nėra pinigų?
Tokias ir panašias problemas koronaviruso pandemija dar labiau paaštrino.
Karantinas sustabdė smulkų ir šeimų verslą. Jų santaupos sparčiai senka, bet įsipareigojimai komunalininkams, būsto nuomotojams ar bankams už paskolas niekur nedingo.
Pandemija atidengė didžiuosius šeimų skaudulius, kurie niekur nedings ir jai atsitraukus.
Atliko apklausą
Sudėtingiausia, ypač karantino metu, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus. Kaip valstybė galėtų joms padėti? Štai tokį klausimą portalas lrytas.lt uždavė savo skaitytojams.
66 proc. atsakiusiųjų teigė, kad geriausia – sudaryti sąlygas joms dirbti ir užsidirbti. Apie 14 proc. skaitytojų mano, kad šeimoms būtų lengviau, jeigu valstybė taikytų mažesnius mokesčius.
Maždaug vienodai – po 4-6 proc. skaitytojų teigė, kad šeimoms valstybė pagelbėtų, jei iš dalies kompensuotų būsto įsigijimą, apmokėtų dalį nuomos mokesčių, vaikus mokyklose pamaitintų nemokamai bei įvestų kiekvienam įkandamą mokestį už darželius.
Būstas – esminis poreikis
„Būstas yra esminis visų šeimų poreikis, o kartu – ir socialinė jų teisė. Vis dėlto socialinio būsto pasiūla Lietuvoje yra labai menka, o nekilnojamojo turto kainos – didelės.
Taigi įpirkti būstą gali toli gražu ne kiekviena dirbanti šeima, tad ką bekalbėti apie finansiškai silpnesnes“, – sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
Pagelbėti šeimoms nuomotis ar įsigyti būstą valstybė turėtų pasitelkusi vieną iš dviejų kelių.
Vienas jų – būtina išsižadėti žmones menkinančios „socialinio būsto“ sąvokos ir pakeisti ją „prieinamu būstu“.
Galima išplėsti tokio būsto statybas bei nuomoti šeimoms mažesne nei rinkos kaina. Augant šeimos pajamoms, nuomos kaina taip pat turėtų artėti link rinkos kainos.
„Tačiau būsto plėtros pas mus nėra, o šiuo metu veikianti paramos sistema yra iškreipta. Į socialinį būstą gali pretenduoti tik mažas pajamas turinčios šeimos. Jeigu tik jos pradeda kabintis – jeigu tik ima didėti pajamos, jos iš namų išprašomos lauk.
Tuo tarpu bene septynis dešimtmečius Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse veikia vadinamosios prieinamo būsto programos“, – kalbėjo G.Paluckas.
Jo nuomone, apskritai pravartu pakeisti įstatymus – valstybė turi įsipareigoti ir garantuoti žmonėms socialinę teisę į būstą.
„Nežmoniška šeimas laikyti eilėje būstui gauti po 5-8 metus. Ypač finansiškai silpnos yra daugiavaikės bei išsiskyrusios šeimos. Dažnai po skyrybų moteris lieka viena auginti kelių vaikų, ir kas antra tokia iširusi šeima patiria finansinių rūpesčių.
Tokia situacija kelia ne tik ekonominius sunkumus, bet ir psichologinius, emocinius, vaikams kyla ugdymo problemų. Todėl būtina nacionalinė šeimų aprūpinimo būstu programa“, – įsitikinęs G.Paluckas.
Siūlo kompensuoti pradinį įnašą
Kitas pagalbos būdas – tai būsto paskolos palūkanų ar dalies pradinių įmokų kompensavimas. Kompensacijos dydis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į šeimoje augančių vaikų skaičių.
Tokiu atveju, anot pašnekovo, svarbi ir finansavimo priežiūra, nes pradinės įmokos negali atitekti prabangiam būstui įsigyti.
„Tokiai pagalbai šiuo metu numatyta vos keletas milijonų eurų, kai poreikis yra dešimteriopai didesnis. Jei norima, kad šeimos apsirūpintų būstu, ypač regionuose, atitinkamas turi būti ir finansavimas.
Dabar gi, atvirkščiai, užuot pagelbėjus, kai kurie miestai yra baudžiami. Jeigu juose kuriamos darbo vietas, ima didėti žmonių pajamos, kartu ir perkamoji galia.
Tada kyla ir būsto kainos, tačiau tokie miestai yra išbraukiami iš programos, pavyzdžiui, Utena. Esą ten, kur daug darbo vietų, pagalbos šeimoms nė nereikia“, – kalbėjo G.Paluckas.
Maitinimas ir dienos mokykla
Manoma, kad vaikams, augantiems šeimose, kurioms sunkiau išsiversti, didelės naudos suteiktų visos dienos mokykla.
Būtent jose tokie vaikai galėtų daug laiko praleisti jiems palankioje aplinkoje – talkinant konsultantams, atliktų namų darbų užduotis, suskubtų ir į tam tikrus būrelius. O namo galėtų grįžti vakare.
„Būtina siekti, kad kuo daugiau mažamečių – 3-6 metų vaikų lankytų darželį. Nes mokslo tyrimais yra įrodyta, kad pagrindiniai pažinimo gebėjimai vystosi būtent tokiame amžiuje.
Tai ugdymo darželyje laikas, kai vyksta socializacija, gebėjimas bendrauti, valdyti emocijas.
Tačiau didžiuosiuose miestuose darželių trūksta, privatūs – brangiai kainuoja, o ir tie dažniau veikia ne kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bet kaip dienos centrai.
Rajonuose apskritai į tai žiūrima pro pirštus – ten vos trečdalis mažamečių vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Esą, vaikams ir namuose gerai.
Vis dėlto tai visuomenės viešasis interesas – darželių plėtra būtina. Juo labiau kad atsiradus jų poreikiui savivaldybės galėtų optimizuoti mokyklų tinklą, joms nesunku būtų rasti darželiui patalpų“, – neabejojo G.Paluckas.
Ir dar: mokyklose būtina visus vaikus iki 5 klasės maitinti nemokamai. Viena, tai svarbu vaikų sveikatai.
Antra – tai panaikintų vaikų pairiamą psichologinį diskomfortą. Nes dažnai būna tokių atvejų, kai vaikai nevalgo nemokamų pietų vien dėl to, kad jiems gėda, jog jo šeima yra mažiau pasiturinti.
Dėmesys – ir ugdymui vasarą
Dažniausiai galvojama, kad vaikų ugdymas vasarą tėra asmeninis tėvų rūpestis. Vis dėlto tai metų laikas, kai išskirtinio dėmesio reikia neformaliam ugdymui – sportinei, kūrybinei veiklai.
„Daugelyje valstybių yra nacionalinės programos, iš kurių finansuojama nors pora vasaros stovyklos savaičių. Lietuvoje daugelis tėvų neįperka stovyklų, nes ir viena savaitė jose kainuoja ir 150 eurų, ir gerokai daugiau.
Štai todėl reikalinga valstybės programa, kad kiekvienas šeima, atsižvelgiant į joje augančių vaikų skaičių, gautų atitinkamo dydžio vasaros užimtumo krepšelį. Jis ir būtų panaudojamas moksčiui už stovyklą“, – sakė G.Paluckas.
Vaiko pinigai – ne tik maistui
Tolesnis vaiko pinigų sumos augimas turi būti siejamas su jam tenkančiu išsilavinimu. Anot G.Palucko, tikimasi, kad vaiko pinigų krepšelis bus padidintas iki 100 eurų.
„Krizė dabar koreguoja sumanymus, bet tokie lūkesčiai išliko. Taigi neformaliam ugdymui ir kitoms reikmėms skiriamas krepšelius atitinkamai turėtų siekti 40 ir 60 eurų.
Dabar gi turime „dviejų greičių“ Lietuvą, kai vieni tėvai rūpinasi neformaliuoju vaikų ugdymu, skirdami tam ir savo lėšų.
Tie tėvai, kurių socialiniai įgūdžiai menkesni, vaiko pinigus išleidžia tikrai ne atžalų būreliams, bet įvairioms savo reikmėms“, – pastebėjo pašnekovas.
Taip neturėtų būti: 40 eurų turi papildyti neformalaus ugdymo krepšelį, kuriame dabar tėra 15 eurų, o 60 eurų turi atitekti vaiko poreikiams.
Įžvalgos – iš Europos
Vilija Blinkevičiūtė,
Europarlamentarė, LSDP pirmininko pavaduotoja
„Labai svarbu tai, kad ir Lietuvoje, ir visoje Europoje šeimos sulauktų valstybės pagalbos. Ir tos, kurios augina vaikus, ir tos, kuriose slaugomi bei prižiūrimi vyresnio amžiaus žmonės ar neįgalieji.
Pagalba joms yra būtina, ypač dabar, kai koronaviruso pandemija sukėlė milžinišką įtampą ir didelius iššūkius.
To neįmanoma ignoruoti ir svarstant Europos biudžetą. Jame būtina numatyti lėšų vaiko gerovės garantijai.
Nes pandemija iš šeimų laikinai atėmė darbą, joms trūksta pajamų, galbūt dėl karantino sustojo ir šeimos verslas.
Tam šeimoms Lietuvoje reikia ne vieno ar kito milijono eurų, bet solidarios pagalbos – kuo daugiau skirti joms lėšų iš Europos biudžeto.
Reikalinga yra ir vadinamoji minimalių pajamų garantija, – reikia apsaugoti ir dirbančius savarankiškai, ir gaunančius mažas pajamas žmones.
Dar viena užduotis – tai išsami ES socialinio atgaivinimo strategija. Pandemija padarys ilgalaikį neigiamą poveikį, o mes, bendradarbiaudami, turime šeimoms užtikrinti normalias sąlygas: reikia sukurti ne tik ekonomikos atgaivinimo, bet ir socialinio atgaivinimo strategiją. O investicijos turi ateiti iš ES struktūrinių fondų.
Pinigai turi būti numatyti ir dabar, ir ateičiai. Europos Parlamentas kovo 26-osios neeilinėje plenarinėje sesijoje priėmė tris skubius teisės aktus, kurie užtikrins bendrą ES atsaką į COVID-19 protrūkį.
EP pritarė Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvai, kuri leis skirti ES valstybėms 37 mlrd. eurų iš sanglaudos fondų kovai su koronaviruso protrūkio padariniais.
Valstybės galės negrąžinti atgal į ES biudžetą nepanaudotų išankstinio finansavimo lėšų, o kartu jos bus papildomai skirta pinigų. Lietuvoje liko nepanaudota 222 mln. eurų, prie kurių būtų galima pridėti dar 1,264 mlrd. eurų, tad bendrai kovai su koronavirusu būtų galima skirti 1,487 mlrd. eurų ES biudžeto lėšų.“
