Palyginti su pernykščiu kovu, už kiaulienos kumpį be kaulo ir nugarinę pirkėjai moka penktadaliu brangiau, už sprandinę – net 35 procentais.
Kilogramas tokios mėsos kainuoja atitinkamai apie 4,4 euro, 5,9 euro ir 6 eurus.
Galvijiena pabrango maždaug 8–9 proc., pavyzdžiui, jautienos kumpis be kaulo vidutiniškai kainuoja 6,5 euro.
Mėsos perdirbėjai toliau siunčia signalus, kad produktų brangimas yra neišvengiamas. Tuo metu ūkininkai, kurie buvo atsisakę auginti kiaules, kai tai buvo nuostolinga, svarsto, ar nevertėtų atgaivinti fermų.
Turguje – gerokai pigiau
„Vilniuje gyvenu greta parduotuvės, tačiau joje perku tik tai, ko netikėtai prireikia namuose – pieno produktų ar daržovių. Paprastai apsiperku Kalvarijų turguje, o pastaruoju metu pirkėjų ten labai nedaug.
Turguje yra dvi lenkiškų maisto produktų parduotuvėlės. Jose perku mėsą, nes kilogramas ten kainuoja maždaug 2-3 eurais pigiau.
Pavyzdžiui, už išpjovos kilogramą parduotuvėje prašoma 11,99 euro, o turguje – 8,80 euro. Aš pasiimu gabalėlį, kiek man vienai reikia. Ten prekės atvežamos trečiadieniais ir penktadieniais, žinau, kada nueiti“, – sakė parduotuvėje užkalbinta Jevgenija.
Bando tramdyti kainas
„Iš mėsos perdirbimo įmonių sulaukiame signalų, kad padėtis dėl brangios žaliavos yra labai įtempta. Tos, kurios įstengia, dar bando nepabranginti produktų, bet viskas priklausys nuo to, kaip klostysis kiaulienos pirkimas Kinijoje. Jei jis prislops, žaliavos kainos susitvarkys“, – sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Šiuo metu afrikinio kiaulių maro užkratas, aptinkamas šernuose, artėja link Vokietijos. Jei jis patektų į šią valstybę, kiaulienos eksportas į Kiniją sustotų.
Pasak E.Mackevičiaus, tokiu atveju kiaulienos perteklius, tikėtina, būtų nukreiptas į ES šalis, taigi ir į Lietuvą. O tai sumenkintų kainas.
„Dabar rinka veikia tobulos konkurencijos sąlygomis. Tos įmonės, kurios gali, spaudžiasi, kurios negali – stabdo veiklą arba yra uždaromos. Situacija išliko sudėtinga. Galbūt atšilus orams padidės mėsos vartojimas, nes prasidės kepsnių sezonas“, – kalbėjo E.Mackevičius.
Kainų stebėsena ir liudija, kad kai kurie mėsos gaminiai, pavyzdžiui, virtos dešrelės, nuo pernykščio iki šių metų kovo pabrango maždaug dešimtadaliu.
Bet tai, anot pašnekovo, neperša toli siekiančių išvadų, nes šioje kategorijoje yra gausybė prekės ženklų, o dešrelių kaina priklauso nuo jose esančio mėsos kiekio.
Gali pritrūkti maisto?
Tuo metu šviežios mėsos kainų šuolis aukštyn yra gerai regimas. Ko dar tikėtis?
„Kol kas nematome to, kas nuslopintų įtampą mėsos sektoriuje. Lietuva importuoja net 60 proc. reikiamo kiaulienos kiekio, o importas vis didėja. Mėsa gabenama iš Lenkijos, Vokietijos.
Jei dėl koronaviruso būtų uždarytos sienos, jei bus sustabdytas žmonių judėjimas, Lietuva neapsirūpins mėsa“, – niūroka prognoze pasidalijo E.Mackevičius.
Statistiškai vienas žmogus Lietuvoje per metus suvalgo 50 kilogramų kiaulienos, jautienos – apie 5 kilogramus. Taigi kiekvienam žmogui tenka apie 30 kilogramų importuotos kiaulienos.
„Jautiena apsirūpiname net 200 proc.
Bet jei dėl kiaulienos stygiaus jautienos vartojimas padidėtų, to pertekliaus neliktų, o tuomet mums pritrūktų maisto. Vegetarai sudaro vos 2,5–3 proc. mūsų šalies gyventojų. Taigi ką valgys kiti?“ – svarstė įmonių asociacijos vadovas.
Neįmanoma ignoruoti ateinančio ES finansinio periodo nuostatų, kurios sutelktos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą.
Anot E.Mackevičiaus, Lietuvoje įvairioms žalinimo programoms buvo panaudota 1,5 mlrd. eurų, nors šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo vos 4 proc.
„Vargu ar reikia eiti tokiu keliu, kai tiek pinigų panaudojama pievoms želdinti, o jose nėra galvijų.
Valstybė pirmiausia turi aprūpinti gyventojus maistu, o tada jau kalbėti apie technologijas, kurios mažina dujų emisiją. Dabar paisoma Europos solidarumo: nors mums trūksta gyvulių, jų skaičių dar turime mažinti, nes esą jie išskiria metaną“, – stebėjosi pašnekovas.
Lenkai lošia kitaip
Lietuva, užaugindama per mažai kiaulių ar galvijų, negali eksportuoti deramo kiekio subproduktų, kad sumažintų gamybos savikainą.
Subproduktų kainos ypač aukštos Kinijoje, o kaimynai lenkai tuo naudojasi. Todėl Lenkijoje vieno gyvulio skerdienos savikaina santykinai tampa gerokai mažesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, nugarinę jie vartotojams gali parduoti kokiu penktadaliu pigiau nei lietuviai, ūkininkams sumokėdami tą pačią kainą.
„Tokiu būdu Lietuva atsiduria gniaužtuose – kiaulininkystės ūkių mažėja, savos kiaulienos neužtenka, negalime sukaupti pakankamai eksportuotinų subproduktų ir tokiu būdu sumažinti savikainos“, – kalbėjo E.Mackevičius.
Auginti mažai kas ryžtasi
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, kiaulienos kainai vis dar daugiausia įtakos daro afrikinis kiaulių maras, toliau plintantis Kinijoje, Vietname, Pietų Korėjoje, Filipinuose.
„Kiek ten išnaikinta gyvulių, tikslių žinių nėra. Tačiau akivaizdu, kad į tas šalis smarkiai padidėjo kiaulienos eksportas iš Vokietijos, Danijos, Ispanijos. Iš Lietuvos eksporto nėra – Kinija taiko apribojimą, nes mes esame afrikinio kiaulių maro teritorijoje“, – kalbėjo A.Baravykas.
Kai 2018-aisiais Belgija dėl maro nebegalėjo eksportuoti kiaulienos į Kiniją, belgiška mėsa atsidurdavo Lietuvoje.
Jos kainos mūsų pirkėjams buvo palankios, kol buvo suvalgyti visi belgiški likučiai.
Šiuo metu ūkininkams mokama apie 2 eurus už skerdienos kilogramą – tai geri pinigai. Vis dėlto Lietuvoje gamyba neplėtojama, nes visi kratosi ūkių kaimynystės.
„Ūkiai, kurie sunkmečiu nutraukė kiaulių auginimą, dar nerizikuoja jo atnaujinti, nors yra besigundančių tai padaryti, nes supirkimo kainos yra palankios“, – teigė asociacijos vadovas.
