Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė paaiškino, kokių pareigų ir teisių susiklosčius įtemptai situacijai dėl koronaviruso turi tiek darbdaviai, tiek ir darbuotojai.
Anot pašnekovės, darbdavys turi tiek teisinių, tiek vadybinių instrumentų proaktyviai pasirūpinti, kad organizacija išvengtų su viruso plitimu susijusių veiklos trikdžių.
Pirma, darbdavys gali organizuoti darbą nuotoliniu būdu. Jis turi teisę parinkti darbo organizavimo formą ir, darbuotojui sutikus, laikinai nurodyti dirbti nuotoliniu būdu.
Tai, J.Judickienės teigimu, ko gero, būtų pati paveikiausia ligų prevencijos priemonė, tačiau ji tinkama ne visais atvejais. Nustatant šį darbo organizavimo būdą turi būti įvertintas darbo pobūdis, ar funkcijos gali būti atliekamos iš namų, ir tai, ar darbuotojas tam turi reikiamas darbo priemones. Už jų suteikimą atsakingas darbdavys.
Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti iš namų. „Tokiu atveju rekomenduojame situaciją spręsti geranoriškai, domėtis, kodėl žmogus nenori ar negali dirbti nuotoliniu būdu, ir kartu ieškoti problemos sprendimo – galbūt suteikti papildomas priemones darbui, galbūt kiek pakoreguoti darbo funkcijas izoliacijos laikotarpiui ir panašiai“, – komentavo J.Judckienė.
Svarbu pažymėti, kad darbuotojas, atsisakęs dirbti nuotoliniu būdu, negali būti nušalinamas nuo darbo, taip pat jam negali būti skelbiama prastova.
Be to, kaip teigė advokatė, epidemijos grėsmė ar ekstremalios situacijos dėl to paskelbimas nekeičia darbo įstatymų. „Įstatymai ir juose numatytos garantijos darbuotojams nenustojo galioti, kas reiškia, kad darbdavys toliau turi vykdyti visus įsipareigojimus, o darbo sutartis keisti ar atostogas (ne) suteikti gali tik suderinus abiejų šalių valią“, – aiškino J.Judickienė.
Vadinasi, darbdavys neturi teisės prieš darbuotojo valią nei jo varyti nemokamų atostogų, nei mažinti atlyginimo, nei, prisidengiant kilusia epidemija, apskritai atleisti.
Lygiai taip pat – nurodyti, kur darbuotojas negali vykti ilsėtis per savo atostogas. Tokiu atveju, darbdaviui belieka kliautis kolegos sąmoningumu. J.Judickienės įsitikinimu, mokymai darbuotojams turėtų būti viena pagrindinių darbdavio pareigų, siekiant tinkamai kolegas paruošti įvairioms netradicinėms situacijoms, o ypač tam, kas susiję su sveikata. Be kita ko, darbdavio valioje parūpinti dezinfekcinių skysčių, kaukių ir skatinti darbuotojus jas dėvėti.
Darbdavys turi pasirinkimą pasiūlyti darbuotojui lankstų darbo grafiką. Tai sumažintų darbuotojų skaičiaus buvimą vienu metu tose pačiose patalpose, būtų galima reguliuoti jų skaičių, pasikeitimo dažnumą, patalpų vėdinimą, dezinfekavimo ir kitus profilaktinius veiksmus.
„Technologijų pažanga leidžia didelę dalį darbinių klausimų išspręsti nuotoliniu būdu, niekur nevykstant. Žinoma, gyvų susitikimų su bendradarbiais ar verslo partneriais tai nepakeis, tačiau kelionės šiuo metu yra viruso platinimo kanalas, todėl išvykų būtinumą reikėtų ypač atsakingai įvertinti“, – kaip būtų galima atsisakyti darbinių kelionių patarė advokatė.
Pasak jos, jei kyla įtarimas, kad asmuo serga ar yra užkrato nešiotojas ir vengia gydytojo nustatytos hospitalizacijos ar izoliacijos, galima apie tai pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
„Nemažai nerimo kelia ir valstybės lygiu paskelbta ekstremali situacija. Iš esmės ekstremalios situacijos paskelbimas yra orientuotas į gelbėjimo darbų, evakavimo, ligų epidemijų stabdymo veiksmų organizavimą ir koordinavimą. Šiuo metu yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, tačiau ūkio subjektams ar fiziniams asmenims nėra jokių su ekstremalia situacija susijusių, privalomų vykdyti nurodymų“, – aiškino J.Judickienė.
Jei dėl koronaviruso būtų paskelbtas karantinas, jame numatyti įpareigojimai būtų privalomai vykdomi. Teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos arba apskrities vyriausiasis epidemiologas nustato bei atšaukia riboto karantino objektus, tokio karantino taikymo trukmę ir režimą. Riboto karantino objektais gali būti ne tik iš pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų atvykę žmonės, bet ir transporto priemonės, prekės, žaliavos. Įmonių vadovams svarbu žinoti, kad jie atsakingi už karantino, jei toks bus paskelbtas, režimo laikymosi kontrolę įmonėse.
Už rekomenduotos hospitalizacijos ir /ar izoliacijos vengimą – karantino režimo nesilaikymą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos pažeidimą (pavyzdžiui, savavališką pasišalinimą iš gydymo įstaigos) asmenys atsako asmeniškai.
Turi žinoti, kam atsiskaityti
Organizacijoms, kurios iki šiol nebuvo įsidiegusios nuotolinio darbo galimybės, svarbu šį klausimą apsvarstyti kaip vieną aktualiausių būtinų sprendimų.
Įprastu laikotarpiu Darbo kodekse reikalavimas dirbti nuotoliniu būdu turi būti patenkintas, kai to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Jei darbuotojas neturi nedarbingumo pažymėjimo, darbdavys, kad ir karantino laikotarpiui, turi raštu įforminti paskyrimą dirbti nuotoliniu būdu, nustatant darbo vietos reikalavimus, suteikiant darbui atlikti reikalingas darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarką, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės.
Personalo atrankos įmonės „Contactus“ Kaune vadovė Jurgita Jankuvienė pabrėžė, jog itin svarbu numatyti atsakingus asmenis, kuriems darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą ir nustatyti darbo tvarkos taisykles, kadangi net ir darbuotojui dirbant iš namų, už jį atsako darbdavys.
Personalo specialistė pataria kiekvienai įmonei pasirengti įsakymą, kuriame būtų apibrėžtas darbuotojų darbas nuotoliniu būdu. Taip pat atlikti vidinį IT sistemų ir darbų funkcijų auditą, kad visi darbuotojai turėtų prisijungimus ir žinotų, ko iš jų reikalaujama ir, kokius darbus padaryti.
