Siekia atsisakyti euro centų monetų – eilėje ir Lietuva: tektų suapvalinti sumas

Deivis Stankevičius, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius, lrytas.lt portalui sakė, kad ES institucijos visose ES valstybėse narėse užsako atlikti reguliarias viešosios nuomonės apklausas, dar vadinamas „Eurobarometru“.

„Lietuvos bankas taip pat vykdo įvairias apklausas. Minėtose apklausose 1 ir 2 euro centų naudojimo klausimai yra įtraukti ir įdėmiai stebima visuomenės nuomonė“, – aiškino jis.

Anot D. Stankevičiaus, taip pat planuojama skelbti viešąją konsultaciją dėl 1 ir 2 centų naudojimo ateities.

„Norime sužinoti gyventojų ir įvairių visuomenės bei verslo grupių nuomonę ir pasiūlymus šiuo klausimu. Visgi EK neseniai įtraukus šį klausimą („Vienodos apvalinimo taisyklės“) į savo 2020 m. darbų programą, šiek tiek palauksime ir neskubėsime užbėgti įvykiams už akių, nes šis klausimas bus sprendžiamas koordinuotai ES lygiu. Todėl šiuo metu dar negalime tiksliai atsakyti, kada šią viešąją konsultaciją skelbsime“, – kalbėjo direktorius.

Šiuo metu apvalinimo taisyklę taiko 5 euro zonos šalys – Airija, Belgija, Suomija, Nyderlandai ir Italija.

Šiose šalyse galutinė pirkimo (prekių krepšelio) suma apvalinama iki artimiausių 5 euro centų. Taip, pasak D.Stankevičiaus, yra patogiau pirkėjui ir pardavėjui bei natūraliai mažėja 1 ir 2 euro centų monetų kiekis apyvartoje.

„Pirmiausia norime atkreipti dėmesį, kad 1 ir 2 euro centų nėra atsisakiusi nė viena euro zonos valstybė.

Šie centai visoje euro zonoje yra teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė. Tiesiog kai apvalinama galutinė pirkimo suma, pardavėjai neatiduoda grąžos 1 ir 2 centų monetomis ir taip mažėja jų kiekis apyvartoje“, – pabrėžė pašnekovas.

Anot direktoriaus, atsisakius smulkių monetų, grynųjų naudojimas taptų patogesnis: mažiau svertų mūsų piniginės, mažiau laiko būtų sugaištama prie kasų skaičiuojant monetas. Taip pat mažiau monetų mėtytųsi gatvėse, mažiau būtų teršiama aplinka jas kaldinant, transportuojant bei tvarkant.

„Pagal statistiką, palyginti su kitų nominalų monetomis, mažųjų nominalų monetų išleidžiame labai daug, tačiau jų į Lietuvos banką sugrįžta gana mažai – tik 31 proc. išleistų 1 ir 2 euro centų monetų, kai tuo metu kitų nominalų monetų vidutiniškai sugrįžta apie 70 proc.

Nesugrįžusias į apyvartą monetas tenka keisti kaldinant naujas, o tai reiškia papildomas išlaidas valstybei – smulkaus nominalo monetų gamybos sąnaudos yra didesnės už pačių monetų vertę ar artimos jai“, – kalbėjo D.Stankevičius.

Pasak jo, mažųjų nominalų monetos į apyvartą negrįžta todėl, kad Lietuvoje, kaip ir kitose euro zonos šalyse, šias monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą, tačiau dėl mažos perkamosios galios ir nepatogumo retai kas jas naudoja atlikdami mokėjimus. O štai 5 euro centų atsisakyti nesvarstoma, nes jie turi gerokai didesnę perkamąją galią ir, kitaip nei 1 ir 2 centai, yra plačiai naudojami mokėjimams atlikti.

Panašiai naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo ir EK atstovybės Lietuvoje vadovas A.Pranckevičius: „Komisija 2018 m. paruošė ataskaitą, kurios išvadose teigiama, kad 1 ir 2 euro centų monetos dažniausiai juda „viena kryptimi“, t. y. jos nesugrįžta atgal į ekonomiką – dažnai nusėda mūsų pačių kišenėse. Net yra tokie įdomūs skaičiai, kad kiekvienas europietis vidutiniškai turi apie 190 monetų“.

Anot A.Pranckevičiaus, taip pat svarbus ir aplinkosaugos klausimas: monetos yra ne tik bereikalingai švaistomos, bet joms gaminti eikvojamos ir nereikalingos sąnaudos.

Gyventojai teigia susiduriantys su sunkumais naudodami 1 ir 2 euro centus. 2019 metų „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, iš visų euro zonos valstybių 1 ir 2 euro centų monetos sukelia daugiausia nepatogumų Lietuvos gyventojams.

„24 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia patiriantys sunkumų naudodami euro monetas, daugiausia nepatogumų kyla dėl 1 ir 2 euro centų monetų. Žinome, kad su sunkumais dėl šių centų tvarkymo kaštų susiduria ir smulkieji verslininkai“, – pabrėžė D.Stankevičius.

Ekonomistų vertinimu, galutinės pirkimo sumos apvalinimo galima įtaka infliacijai artima nuliui.

„Minėtų penkių euro zonos valstybių, kuriose taikomas galutinės pirkimo sumos apvalinimas, patirtis patvirtina, kad apvalinimo praktika neturėjo išmatuojamo poveikio vartotojų kainų infliacijai.

Kadangi apvalinama galutinė pirkimo suma, o ne atskiros prekės kaina, į didesnę arba į mažesnę pusę, todėl vieną kartą pirkėjas, atsiskaitydamas grynaisiais, sumoka šiek tiek mažiau, o kitą kartą – šiek tiek daugiau.

Pavyzdžiui, jei galutinė pirkimo suma 8,62 Eur, tai vartotojas mokėtų 8,60 Eur, o jei 8,63 Eur – tai 8,65 Eur. Vienu atveju vartotojas „išloštų“ 2 euro centus, kitu atveju – „praloštų“, – paaiškino direktorius.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė sako, jog sprendimui atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų reikia labai gerai pasiruošti.

„Kol kas mes matome tik pavienes žmonių reakcijas, o žmonės yra gana jautrūs kainoms ir grąžai. Dar tikrai reikia tyrimų ir apibendrinimų. Gyventojai turi būti paruošti tokiam sprendimui ir gerai informuoti, nes tai yra jų pinigai, jų graža ir jų mokama kaina. Tai yra jų pasirinkimas turėti grynuosius pinigus.

Viskas gerai, jei žmogui bus palankus apvalinimas, bet kas bus, jei apvalinimas bus nepalankus? Sakys, kad tai yra jų 1 ar 2 euro centai ir pradės ginčytis. Tas krūvis teks ir prekybos tinklų kasų darbuotojams, kurie ir taip dirbdami atlieka daug funkcijų – turi skaičiuoti pinigus, sužiūrėti prekes, tikrinti pirkėjų amžių ir pan. Jei dar dirbant su pinigais teks dirbti aiškinamąjį darbą... Tokiam sprendimui tikrai reikia gerai pasiruošti ir tinkamai informuoti žmones“, – portalui lrytas.lt teigė R. Vainienė.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas A.Pranckevičius naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad šis klausimas dėl vienodų apvalinimo taisyklių išties yra įtrauktas į EK darbų programą, kuri buvo pristatyta prieš kelias savaites.

„Kol kas nėra jokių konkrečių pasiūlymų, yra tik planai surengti konsultaciją visoje ES ir nuspręsti vieno ir dviejų euro monetų likimą“, – teigė jis.

Anot pašnekovo, kol kas sunku pasakyti, kokie bus šiais metais prasidėsiančios konsultacijos rezultatai, nes jos išvados bus aiškios tik kitų metų pradžioje.

„Šios konsultacijos metu mes konsultuosimės ne tik su kitomis ES institucijomis, nacionalinėmis vyriausybėmis, finansų ministerijomis, centriniais bankais, bet ir su visuomene – tiek įvairiomis verslo, darbdavių ir darbuotojų asociacijomis, tiek ir kitais svarbiais „žaidėjais“, – tvirtino A.Pranckevičius.

„Komisija karts nuo karto daro peržiūrą dėl euro valiutos situacijos Europoje ir, remdamasi „Eurobarometro“ duomenimis, kurie mums sako, kad 65 proc. piliečių euro zonos teritorijoje norėtų atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų – ir tai yra dauguma piliečių 19 euro zonos valstybių – nusprendė, kad reikia atsiklausti visuomenės nuomonės“, – kalbėjo pašnekovas.

Pašnekovas patvirtino, kad šiuo metu kiekviena valstybė tik gali apsispręsti, ar gaminti naujas 1 ir 2 euro centų monetas, tačiau jos negali uždrausti jų cirkuliacijos. Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir Italijoje jos gali toliau cirkuliuoti ir jomis galima atsiskaityti, tačiau tose valstybėse yra priimtas sprendimas apvalinti sumas iki artimiausių 5 centų.

„Sprendimas dėl bendro tokių monetų atsisakymo gali įvykti tiktai europiniam lygmeny ir tam reikia Europos reglamento pakeitimo“, – pabrėžė A.Pranckevičius.

Anot jo, svarstymai, atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų, ar ne, gali užtrukti. „Su tokiais teisės aktų pasiūlymais teisės aktų ciklas dažnai yra 2–3 metai. Ypač, jei tai nėra gyvybės ir mirties ar pirmos svarbos klausimas, kaip, tarkim, buvo, kai mums reikėjo greitų sprendimų kovojant su globalia finansų krize“, – pasakojo pašnekovas.

Nors ES istorijoje yra pavyzdžių, kai sprendimai yra priimami tiesiog rekordiškai greitai, tačiau, pasak A.Pranckevičiaus, taip dažnai įvyksta krizės atveju, kada reikia greito ir efektyvaus veikimo. „Kasdieniniais klausimais ciklas užtrunka“, – paaiškino EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

„Panašus pavyzdys yra ir vasaros laiko reguliavimas, kai komisija prieš daugiau nei metus pateikė pasiūlymą nustoti sukioti laikrodžius, tačiau valstybės narės pasiprašė dvejų metų pertraukos ir dabar konsultuojasi viduje, galvoja, derasi ir yra atidėjusios tą sprendimą.

Tiesiog kartais vienoje ar kitoje institucijoje galutinis sprendimas gali ir uždelsti. Šį kartą išsiskyrė Pietų ir Šiaurės valstybių nuomonės, reikia ar ne nustoti sukioti laikrodžius“, – pateikė pavyzdį A.Pranckevičius.

Nors iš D. Stankevičiaus ir A.Pranckevičiaus pateiktų apklausų duomenų matyti, kad piliečiai euro zonos teritorijoje dėl 1 ir 2 euro centų patiria nemažai nepatogumų, visgi lrytas.lt kalbinti vilniečiai nusiteikę skeptiškai.

50-metė Marija norėtų, kad niekas nesikeistų: „Kam ta sumaištis, tegul viskas būna kaip yra. Žmonės jau pripratę, neturi ką veikti tie biurokratai, ar ką?“

24-erių Tomas mano, kad prekybininkai pasinaudos situacija ir visas prekes brangins tiek, kad apvalintųsi į didžiąją pusę: „Gal kažkam patogu. Bet mažiau uždirbantiems joks pokytis pinigų sistemoje nebuvo ir nebus į naudą.“

Jam pritarė ir 53-ejų Alvydas: „Ar reikalingi smulkūs euro centai? Ir taip, ir ne... Taip, jie užima vietą piniginėje, kišenėje, jie kaupiasi, juos sunkiau išleisti, bet tai yra pinigai. Centukas prie centuko ir... euriukas. Be to, atsisakius smulkių euro centų, teks apvalinti prekių kainas. Kaip rodo patirtis, prekės daugeliu atvejų bus apvalinamos į didesnę pusę.“

Lrytas.lt sostinės centre pakalbinta 20-metė Sofija taip pat nemano, kad tai geras sprendimas: „Kiltų kainos vėl. Sunkus ir taip gyvenimas.“

Tuo metu 30-metė Filomena įsitikinusi, kad sprendimu, nors ir logišku, tuoj pat suskubtų pasinaudoti prekybininkai: „Daugeliui prekybininkų tai ir vėl geras pretekstas ir proga pasididinti kainas.

Taigi ir turime užburtą ratą – kai tik padidinamos minimalios algos/pensijos, iškart priimami sprendimai, po kurių didėja kainos/įkainiai. Tad bet kokia reforma nieko vertingo ir gero didžiajai gyventojų daliai, tempiančiai pagrindinę mokesčių naštą, neatneša.“