Šiuos pokyčius skatina technologijų pažanga bei ją vis aktyviau įgalinantys finansų sektoriaus dalyviai. Ekspertų teigimu, mokėjimų rinka ženkliai keisis ir per ateinantį dešimtmetį, skatindama nuo savęs neatsilikti tradicinius žaidėjus.
Įžengia naujos technologijos
Iki 2030 m. mokėjimų sektoriuje prognozuojama daug permainų. Pasak tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG partnerės Tomos Jensen, verslo atstovai – nuo pasaulinių technologijų milžinų iki vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių – vis sparčiau taikys naujas mokėjimų technologijas savo veikloje. Viena perspektyviausių – paskirstytųjų duomenų technologija arba vadinamoji blokų grandinė.
„Ši technologija ne tik saugi, bet ir efektyvi. Ji siūlo visiškai kitokį būdą, kaip organizuoti bei valdyti mokėjimo sistemas. Pasitelkiant blokų grandinės principą, mokėjimai realiuoju laiku ir tarptautiniai sandoriai pasaulyje taps ateinančio dešimtmečio uždaviniais. Beje, tai taip pat „pakurstys“ naują mąstymą tiek apie technologijų taikymą finansų rinkoje, tiek apie jų kuriamą vertę“, – teigia KPMG partnerė.
Pastebima, kad ateityje dar labiau išaugs ir finansinių duomenų valdymo bei atvirosios bankininkystės reikšmė. Pastaroji yra aiškinama kaip finansinės informacijos dalijimosi sistema, paremta atvirojo ryšio sąsaja tarp finansinių įstaigų. Pasak T. Jensen, atvirosios bankininkystės efektyvumas yra pagrįstas kuo platesnės informacijos pasiekiamumu.
„Prieiga prie didesnio spektro finansinių duomenų gali sudaryti sąlygas kurti ir siūlyti įvairesnes ir didesnę pridėtinę vertę turinčias paslaugas vartotojams. Tai suteiktų asmenims galimybę funkcionaliau tvarkyti savo finansus, o finansų įstaigoms – geriau įvertinti asmens finansinę būklę, kreditingumą, teikti tikslingesnius pasiūlymus“, – kalba T. Jensen.
Ryškėja dvi tendencijos
Kuriantis naujiems atsiskaitymų bei mokėjimų sprendimams, keičiasi ir žmonių patirtis tvarkant asmeninius finansus. Tai, pasak lietuvių įkurtos „fintech“ įmonės „Pervesk“ vadovo ir bendrovės „Bankera“ patarėjo dr. Dariaus Kulikausko, lemia, kad daugelį kasdienių finansinių operacijų galima atlikti iš bet kurios pasaulio vietos, pamirštant ėjimą į fizinį banką.
Šie pokyčiai, eksperto teigimu, sudaro terpę formuotis naujoms finansų sektoriaus tendencijoms. Viena jų – ryškėjantis „fintech“ įmonių siekis tapti „naujaisiais“ bankais.
„Pasaulyje kuriasi daugybė įmonių, kurios siūlo klientams patogią mobiliąją programėlę bei atsiskaitymo kortelę. Dalis jų siekia įgyti banko licenciją, kad galėtų imtis siūlyti naujas finansines paslaugas vartotojams bei diversifikuodamos veiklą įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitas mokėjimų bendroves“, – sako D. Kulikauskas.
Jis pastebi ir sparčiai modernėjančius tradicinius bankus, siekiančius funkcionalumu neatsilikti nuo „fintech“ įmonių. Tai, eksperto teigimu, pasireiškia mažinamu fizinių klientų aptarnavimo centrų skaičiumi bei vis aktyviau skaitmenizuojamomis paslaugomis.
KPMG partnerė T. Jensen taip pat išskiria nuolat didėjančią konkurenciją mokėjimų rinkoje, tačiau pastebi, kad ji gali prisidėti prie gerėjančios mokėjimo paslaugų kokybės bei didėjančios įvairovės: „Tradicinių bankų, „fintech“ bei didžiųjų technologinių įmonių („bigtech“) veikimas gali būti grįstas ne tik konkurencija, bet ir kooperacija. Tokio bendradarbiavimo, suteikiančio vartotojams daugiau funkcionalumo, pavyzdžių jau galime matyti ir Lietuvoje.“
„Bigtech“ įmonės keičia vartotojų įpročius
Ekspertai pastebi, kad didelę įtaką mokėjimų sektoriui daro ir tokių didžiųjų technologinių įmonių kaip „Google“ ar „Apple“ siūlomos paslaugos. Pasak D. Kulikausko, jos sukuria rimtą konkurenciją visiems finansų rinkos žaidėjams – nuo bankų iki „fintech“ startuolių.
„Būtent šios technologijų milžinės turi geriausias galimybes keisti vartotojų atsiskaitymo įpročius. Net ir pakankamai dideli bankai, palyginti su jomis, yra gana maži ir nepajėgūs konkuruoti su milžinišką skaičių vartotojų savo ekosistemoje turinčiomis „bigtech“ kompanijomis“, – teigia ekspertas.
Taip pat pastebima, kad prie naujų technologinių sprendimų paieškų prisideda Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, augantis prekes ar paslaugas internetu perkančiųjų skaičius.
„Naujoji karta, kuri nepaleidžia iš rankų mobiliųjų telefonų, nori, kad sudėtingi procesai būtų kuo paprastesni. Pirkdami internetu žmonės dažniausiai atsiskaito mobiliosiomis piniginėmis, mokėjimo kortelėmis ar bankiniais pavedimais“, – kalba D. Kulikauskas, pabrėždamas augančią mokėjimų negrynaisiais pinigais svarbą.
