Šimtams tūkstančių lietuvių emigrantų artėja svarbus pasirinkimas

Lietuvos statistikos departamentas informuoja apie sparčiai didėjantį iš Jungtinės Karalystės grįžtančiųjų gyventojų skaičių. 

Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2018-aisiais, į Lietuvą iš JK atvykusių gyventojų skaičius paaugo daugiau nei ketvirtadaliu – iki 9,7 tūkst. žmonių, o iš Lietuvos emigravusiųjų į šią šalį sumažėjo beveik 2 tūkst. – iki 10,1 tūkst. 

Teigiama, kad šie metai gali būti pirmieji nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai iš JK grįžusiųjų skaičius pranoks išvykusiųjų. Šiuo metu JK registruota 211 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau, neoficialiais duomenimis, mūsų tautiečių šioje šalyje gali būti ir iki 300 tūkst.

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė prognozuoja, kad „Brexit“ netiesiogiai gali padaryti įtaką sprendimui grįžti. 

„Jau matome didėjantį grįžtančiųjų srautą. Ne masiškai, bet grįžta į Lietuvą, ir kalbas apie grįžimą girdime artimoje aplinkoje, bendruomenėje, apie tai skaitome socialinėje erdvėje. Dalis žmonių jau grįžta, o kita dalis aktyviai domisi, kokia darbo aplinka Lietuvoje, ar lengva integracija ir adaptacija vaikams, kokios būsto kainos, domisi socialinio draudimo perkėlimu“, – lrytas.lt sako D.Asanavičiūtė. 

Pasak JK lietuvių bendruomenės pirmininkės, kai 2016 m. įvyko referendumas dėl „Brexit“, dauguma tautiečių buvo išsigandę ir svarstė emigruoti į Ispaniją, Norvegiją arba Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas (JAV):  „Pastarosios šalys būtų tinkamiausios dėl anglų kalbos, o Norvegijoje ar Vokietijoje daugelis nesusikalbėtų, nes nemoka šių šalių kalbų. Nemažai ir į JK atvažiuoja nemokėdami net ir anglų kalbos.“

D.Asanavičiūtės teigimu, yra lietuvių, JK turinčių automobilių remonto dirbtuvių, įsteigusių grožio salonus, statybų įmones, tad jie, tikėtina, liks gyventi šioje šalyje, jei verslas plėtosis sėkmingai.

Kaip teigia pirmininkė, nelengva įsivirtinti JK tiems, kurie iš Lietuvos atvyksta pastaruoju metu, nes esą tikisi, kad viskas bus „paklota po kojomis“. 

„Deja, realybė yra sudėtingesnė. Dabar tikrai nelengva įsitvirtinti, skirtingai nei tiems, kurie čia atvyko prieš 10–15 metų. Tuo metu buvo tikrai lengva rasti darbą, kartu ir požiūris į atvykusius imigrantus buvo geresnis, tolerantiškesnis.

Dabar, nors nedarbas JK yra mažas, daug kalbama apie migrantų išnaudojimą darbe, ypač vyrų. Taip neretai nutinka dėl nežinojimo, informacijos trūkumo“, – pasakoja D.Asanavičiūtė.

Nors skaičiai rodo, kad emigracija iš Lietuvos mažėja – pernai iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų (9,1 proc. mažiau nei 2018 m.), banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, jog didesnė dalis lietuvių, gyvenančių JK, liks gyventi šioje šalyje.

„Didesnė dalis lietuvių, manyčiau, liks gyventi JK, nes įleidus šaknis turi nutikti kas nors tikrai blogo ekonomikoje, kad žmonės ryžtųsi palikti komforto zoną.

Kadangi JK ekonomika laikosi stebėtinai neblogai, kol kas didelės paskatos iš ten išvykti nėra. Žinoma, nemažai ką lėmė ir svaro kurso kritimas, nes tai atsiliepė žmonių santaupoms: tie, kurie santaupas laikė svarais, jos, atsižvelgiant į eurą, nuvertėjo, nes Lietuvoje ir kitose ES šalyse pabrango prekės“, – aiškina Ž.Mauricas.

Ekonomisto teigimu, jei lietuviai per šiuos metus įsitvirtins JK ir susitvarkys reikiamus dokumentus, taip pat jei JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas iš tiesų įgyvendins gana agresyvią imigracijos ribojimo politiką, daugeliui tautiečių gyventi JK bus tik geriau, nes esą sumažės konkurencija dėl darbo vietų.

„Tiems, kurie dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, bus tik geriau, nes sumažės konkurencija. Pastaruoju metu vienas iš elementų, kuris skatindavo grįžti arba emigruoti iš JK, buvo imigracija iš Rumunijos, Bulgarijos ir kitų šalių. Bet jei bus įgyvendinti griežtesnės imigracijos planai, durys turėtų ganėtinai prisiverti, nes britai įsileis kvalifikuotus darbuotojus, o liekančių vidaus rinkoje pajamos gali gerokai išaugti dėl sumažėjusios konkurencijos ir planų kelti minimalų darbo užmokestį“, – pažymi Ž.Mauricas. Taigi, pasak ekonomisto, tikimybė, kad dauguma lietuvių grįš namo, yra gana nedidelė.

Savo ruožtu europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad yra dvi emigrantų iš Lietuvos grupės: tie, kurie yra susitvarkę leidimus gyventi JK, ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių to nepadarė.

„Skaičiuojama, kad perėjusių visą reikalingą procesą yra apie 140 tūkst. Bet yra tų, kurie galbūt neturėjo laiko, nemanė, kad tai svarbu arba apskritai nenori legalizuotis pasiūlytu skaidriu būdu. Pastariesiems ateitis yra ne tokia aiški ir gali kilti nemažai problemų. Ką sako britų valdžia? Kad nuo 2021 m. sausio 1 d. jie nori tvarkytis migracijos reikaluose, taip pat ir darbo rinkos srityje pagal savo nuostatas. Nesusitvarkiusiems dokumentų mūsų piliečiams gali kilti papildomų problemų ir tada daug kas priklausys nuo britų valdžios sprendimų ir malonės“, – sako P.Auštrevičius.

Politikas neabejoja, kad norintiems atvykti gyventi ir dirbti į JK nuo kitų metų pradžios bus nepalyginti sunkesnės įsisteigimo ir įsidarbinimo sąlygos. 

„Todėl mano prognozė yra tokia, kad šie ir kiti metai bus lietuvių ir kitų europiečių judėjimo migracijos darbo prasme metai. Tikrai bus nemažai tokių, kurie nesusitvarkys dokumentų ir ieškos galimybių pakliūti į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. Airija, matyt, būtų pirmasis pasirinkimas, nes turi anglosaksiškas tradicijas, būtų geriau panaudojami kalbos įgūdžiai. Žinoma, gali keliauti ir į kitas ES šalis, žinome, kad Vokietijoje darbo rinka yra labai lanksti ir ten trūksta darbo rankų“, – tęsia P.Auštrevičius.

Visa tai, anot politiko, sukels tam tikrą psichologinę įtampą, netikrumą dėl ateities: „Jau galime matyti netolerantiškų raštelių ir žinučių viešojoje erdvėje, kad į imigrantus žiūrima kaip trečiarūšius ir pan. Orumui ir psichologinei savijautai tai neturi gero poveikio, taip pat skatina žmones ieškoti kitos vietos gyventi.“

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad praėjusiais metais į mūsų šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių – 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau nei 2018 m. Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos.

Ekonomistas Ž.Mauricas tikina, kad Lietuvos laukia nemažas iššūkis rasti pusiausvyrą tarp imigracijos iš trečiųjų šalių ir noro susigrąžinti bent dalį mūsų emigravusių piliečių. 

„Reikėtų vis dažniau diskutuoti apie mūsų valstybės migracijos strategiją, ko mes siekiame. Verslui, be abejo, paprasčiau priimti imigrantus iš kitų šalių, nes reikia mažiau indėlio ir gauni pigesnę darbo jėgą, galbūt net drausmingesnę, labiau motyvuotą.

Vieni sektoriai tikrai labai priklausomi, tarkime, transporto, – jie orientuoti į eksportą ir dauguma žmonių dirba net ne Lietuvoje. Ten, žinoma, nėra tikslo suveržti diržų. Taigi Lietuvai, manau, reikia apsvarstyti prioritetus ir tam tikruose sektoriuose plačiai atverti duris imigrantams“, – aiškina Ž. Mauricas.

Europarlamentaras P.Auštrevičius papildo, kad imigrantai iš Baltarusijos, Ukrainos ar kitų šalių atvyko į dideles ekonomines zonas Lietuvoje – didmiesčius Vilnių, Kauną, Klaipėdą, kitus didesnius miestus. Sektoriai, kuriuose jie dirba, esą dinamiški, labai greitai keičiasi. Tuo metu itin daug mūsų piliečių emigravo iš mažesnių miestelių, kaimų, platesnės Lietuvos dalies, o ne didmiesčių, todėl, pasak politiko, į juos, o ne didmiesčius greičiausiai ir grįš. 

„Dėl to nemanau, kad čia gali kilti tiesioginis konfliktas, nes grįžę į gimtuosius namus lietuviai galės patys kurti darbo vietas, grįžę emigrantai atneš visai kitą socialinę kultūrą, savo verslo patirtį, kurią įgijo emigracijoje. Tačiau visai kita situacija gali kilti dėl darbo apmokėjimo. Jie turės didesnių atlyginimų lūkesčius, o tai, žinoma, irgi pozityvus dalykas, nes Lietuva negali ilgai būti pigi valstybė. Tai mus smukdo ir įtraukia į neprivilegijuotųjų sąrašą“, – tikina politikas.

Kaip teigia Ž.Mauricas, dažnu atveju žmogus grįžta dėl nostalgijos savo kraštui, todėl net jei darbo užmokestis skiriasi perpus, kai kurie emigrantai vis tiek grįžta į Lietuvą: „Žinoma, kai atlyginimas skiriasi 3–4 kartus, mūsų piliečiai tikrai nelinkę grįžti. Tačiau jei atlyginimo skirtumas skaičiuojamas dar procentais, o ne kartais – galimybės susigrąžinti piliečius tikrai gana didelės.“

Ž.Mauricas pažymi, kad Lietuvai reikia dar pasitempti ir parodyti dėmesį išvykusiems emigrantams – kviesti grįžti pas save, turėti darbo pasiūlymų. Dėl to esą turėtų aktyviau dirbti ir darbdaviai, ieškoti žmonių ir siūlyti darbą. 

„Jei mūsų piliečiai į tuos pasiūlymus atsilieps – bus dviguba nauda: ir darbuotojas bus rastas, ir emigrantas grąžintas į Lietuvą. Tokia ir turėtų būti iniciatyva. Tačiau  kartu reikia mažinti biurokratiją, priimti grįžusius išskėstomis rankomis, nesiųsti vaikų į išlyginamąsias klases. Ne visi emigrantų šeimų nariai yra lietuviai, tad reikėtų skirti dėmesį lietuvių kalbai mokyti ar žinioms gerinti. Kitaip nesusikalbėsime su emigrantų anūkais. 

Žinote, kai žmonės pradeda galvoti apie grįžimą, jie kartais susiduria su tokiomis didelėmis biurokratinėmis pinklėmis... Jie apskritai labai įsižeidę, kad turėjo emigruoti iš Lietuvos, kad čia gyvenimas galbūt nepasisekė, o bet kokia neigiama patirtis sugrąžina į praeitį, į emociją, kuri lėmė emigraciją. Todėl bent jau biurokratinių ar kitokių kliūčių grįžti turėtų būti kuo mažiau, jei norime susigrąžinti savo piliečius namo“, – įsitikinęs ekonomistas.