„Sodros“ duomenimis, penkiems savo darbuotojams po tokį atlyginimą sumokėjo skandinavų kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „Schange Real Estate“.
Keturis darbuotojus turinčioje Skandinavijos bankininkystės ir draudimo grupėje „Skandia Operations Center“ gruodį vidutinė alga iki mokesčių (bruto) siekė 26,3 tūkst. eurų.
Bendrovėje „Ermi Group“ (ji priklauso „Vilniaus prekybai“), kurioje dirba 11 žmonių, vidutinė alga bruto gruodį buvo 23,8 tūkst. eurų.
34 darbuotojus turinčioje, grožio paslaugas teikiančioje bendrovėje „Treatwell LT“ algų vidurkis sudarė 22,5 tūkst. eurų.
Vokietijos kapitalo augalų apsaugos priemonių prekybos bendrovė „BASF“ už gruodį 25 darbuotojams sumokėjo vidutines 17,8 tūkst. eurų algas iki mokesčių.
„Sodros“ duomenimis, dosniausių įmonių dvidešimtuke rikiuojasi įvairios užsienio kapitalo įmonės. Portalas lrytas.lt sudarė ir kitokį dvidešimtuką. Tai įmonės, kuriose dirba daugiausia apdraustųjų. Į jį patenka ir penki didieji prekybos tinklai.
Skaičiuoklė pasikeitė
Kiek, kas ir kur uždirba Lietuvoje daugiausia? Atsakymas į šį klausimą visada kelia smalsumą. Jį kursto ne tik noras panaršyti po kitų pinigines, bet ir troškimas išsiaiškinti, į ką, ieškant darbo ar renkantis profesiją, verta sutelkti dėmesį.
„Sodros“ duomenys, liudijantys apie įmonių Lietuvoje mokamas vidutines algas, šiemet – jau kitokie. Paėmus skaičiuotuvą neužtenka iš pernykščio gruodžio algos atimti 2018-ųjų pabaigos algą – skirtumas dar nereiškia, kad ji būtent tiek smuko ar pakilo.
Mat nuo 2019-ųjų sausio socialinio draudimo įmokas moka ne darbdaviai, o patys darbuotojai. Tad apdraustųjų darbuotojo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo didinamas 1,289 karto.
Kas moka daugiausia?
Pasak SEB banko analitiko Tado Povilausko, didžiausi atlyginimai dažniausiai mokami distribucijos – vaistų, chemikalų, technikos ir kitokių gaminių – platinimo įmonėse, kurios atstovauja tarptautines kompanijas.
„Jose paprastai dirba keli ar keliolika darbuotojų, o jų algos priklauso nuo sėkmingo produktų pardavimo. Jeigu jiems pavyksta sudaryti vieną ar kelis sėkmingus sandorius, tai atsispindi ir uždarbyje“, – sakė T.Povilauskas.
Pasak jo, kita dosnių įmonių grupė – tai tarptautinių kompanijų atstovybės, pavyzdžiui, „Ubero“. Tam, kad pavyktų prisikviesti motyvuotus, gabius žmones į komandą Lietuvoje, jiems mokamos pakankamai didelės algos.
„Trečia grupė – tai lietuviško kapitalo įmonės, valdančios nekilnojamąjį turtą (NT). Jose yra „keli direktoriai“, pavyzdžiui, tai būtų „Vilniaus prekybos“ ar „M.M.M. Projektai“ bendrovės, turinčios antrinių įmonių, kurių vadovai prižiūri NT plėtros verslą.
Kadangi jose darbuotojų nėra daug, o projektai – dideli, natūralu, kad jiems mokami dideli atlyginimai“, – paaiškino T.Povilauskas.
Dar viena didelė grupė įmonių, kuriose vidutinė alga sukasi apie 4–6 tūkst. eurų – tai informacinių technologijų kompanijos.
Pasak T.Povilausko, dažnai tai yra užsienio kapitalo įmonės, Lietuvoje turinčios didesnes ar mažesnes savo programuotojų komandas.
Algų pokyčiai prekybos sektoriuje
Vienas didžiausių sektorių, kuriame dirba ypač daug žmonių, yra prekyba. Vien penki didieji prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ šiuo metu yra įdarbinę apie 29,3 tūkst. žmonių.
„Sodros“ duomenimis, jų algos kasmet didėja. Bet ar smarkiai?
„Norint palyginti pernykščio gruodžio algas su 2018-ųjų pabaiga tenka nepamiršti vieno svarbaus skaičiaus – koeficiento 1,289. Jis atsirado dėl mokesčių reformos.
Pavyzdžiui, „Maximoje“ gruodį vidutinė alga iki mokesčių buvo 913 eurų, prieš metus – 663 eurai. Įvertinus koeficiento įtaką, vidutinė anga per metus šiame tinkle paaugo 7 proc.“, – paskaičiavo T.Povilauskas.
Vidutinis darbo užmokestis didžiuosiuose prekybos tinkluose yra skirtingas, mažiausas – „Maximoje“, didžiausias – „Lidl“, bet visuose juose jis augo nuosekliai ir, pasak T.Povilausko, atitiko darbo užmokesčio augimo tempą šalyje.
Tiesa, „Maxima“ tinklas pernai darbuotojų skatinamosioms premijoms skyrė 10,3 mln. eurų – maždaug triskart daugiau nei 2018-aisiais, – tinklas įdiegė finansinę darbuotojų motyvavimo sistemą.
Tad vidutiniškai vieno darbuotojo premijoms teko apie 716 eurų.
Priklauso nuo darbo našumo
„Lietuvoje vidutinė alga pernai augo apie 8,8 proc., privačiame sektoriuje – 7,5 proc. Taigi prekybos sektoriuje algos augo šiek tiek lėčiau nei šalyje.
Vadinasi, tinklai dar sugeba surasti darbuotojų ir pernelyg nepadidinti savo sąnaudų.
Paprastai prekybos plėtra yra gana tiksliai prognozuojama, šios srities įmonės žino, kiek joms reiks naujų darbuotojų ir gana tiksliai suplanuoja darbo užmokesčio fondą.
Manau, kad ir šiems metams prekybos bedrovės jį numatė 7 proc. didesnį už pernykštį.
Tačiau kai kurios šios srities įmonės dar moka ir kintamąją algos dalį, kuri priklauso nuo konkretaus darbuotojo pasiekimų“, – sakė T.Povilauskas.
Jo teigimu, algų skirtumui prekybos tinkluose įtaką daro keli veiksniai. Vienas jų – tai parduotuvių vieta, pavyzdžiui, sostinėje ar didžiuosiuose miestuose yra sutelktos „Lidl“ bei „Rimi“ parduotuvės. Jose vidutinė alga šiek tiek didesnė, nes, pavyzdžiui, Vilniuje yra gana aukštas algų lygis.
„Atlyginimai taip pat yra susiję ir su parduotuvių apyvarta bei jos dalimi, tenkančia vienam darbuotojui.
Kuo parduotuvės yra efektyvesnės ir kuo daugiau jose „prasisuka“ eurų, tenkančių vienam kvadratiniam metrui parduotuvės ploto bei vienam darbuotojui, tuo daugiau tinklas gali skirti lėšų darbuotojų algai“, – aiškino T.Povilauskas.
