Padirbtus pinigus gyventojai dažniausiai gauna grąža – mugėse, turgavietėse bei kitose prekybos paslaugų įmonėse, kuriose nėra naudojami banknotų tikrinimo įrenginiai.
Tuo metu specialistai tikina, kad patikrinti gaunamus pinigus yra labai lengva – tam yra numatyti trys paprasti būdai. O pasitikrinti, ar pinigai yra tikri, rekomenduojama kiekvieną kartą gavus grąžą – nuostoliai dėl netikrų pinigų nėra kompensuojami.
Ypatingas neatidumas
Policijos duomenimis, 2019 metais antroje pusėje registruota 18 veikų, kada buvo bandoma netikrus pinigus įnešti į bankomatus arba atsiskaityti už prekes.
Dažniausiai buvo pateikiamos dešimties eurų kupiūros, tačiau populiarėja ir penkiasdešimties eurų kupiūros.
Lietuvos banko atstovė Ramunė Juzėnienė pasakojo, kad padirbti pinigai sparčiai plinta ne tik Lietuvoje, tačiau visoje Europoje.
O pinigų padirbėjai net nesistengia sukurti bent kiek įtikinamesnių padirbinių – netikri pinigai ne tik turi perspėjančius užrašus, kad jie netinka atsiskaitymams, tačiau vienintelis jų panašumas su tikrais pinigais yra jų dydis ir spalva.
„Tai įrodo, kad žmonės nežiūri ir netikrina pinigų, kuriuos gauna grąža, atsiskaitydami turguje ar vietose, kuriose pinigai nėra tikrinami banknotų įranga. Padirbinėtojai naudojasi žmonių neatidumu ir net nesistengia imituoti jokių apsaugos priemonių“, – stebėjosi R.Juzėnienė.
Jos teigimu, pagrindinis dalykas – atkreipti dėmesį, kad tokie pinigai kardinaliai skiriasi nuo tikrųjų – tai yra pati elementariausia kopija, atspausdinta ant paprasto popieriaus.
„Dažnai netikri pinigai būna su papildomais užrašais: vietoj Europos centrinio banko pirmininko parašo gali būti užrašas „Movie money“ – reiškia, kad pinigai naudojami filmams filmuoti, reklamai.
Kiti būdingi užrašai – „This is not legal“, kad tai yra nelegali atsiskaitymo priemonė, „Copy“ arba „Crop copy“ – kad tai yra pinigų kopija. Užrašai dažnai būna spalvotoje dalyje, kad kuo mažiau žmonių atkreiptų dėmesį“, – perspėjo R.Juzėnienė.
Lengva patikrinti
R.Juzėnienės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į kelis tikrų pinigų atpažinimo būdus – juos galima apčiuopti, pakreipti prieš šviesą ir perbraukti pirštu.
„Pažvelgus į pinigus prieš šviesą labai aiškiai matomas vandens ženklas ir ištisinis apsauginis siūlelis, kuriame smulkiomis raidėmis yra nurodytas nominalo skaičius. Prieš šviesą bus matomos ir blizgios apsaugos priemonės – holograminės juostelės.
Čiuopiant banknotą bus girdimas ne paprasto popieriaus, o labai specifinis banknoto šiugždėjimas.
O braukiant pirštu per banknotą bus juntami iškilumai, kurie išgaunami spausdinimo būdu, storesniu dažų sluoksniu“, – vardijo Lietuvos banko specialistė.
Turi savo metodus
R.Juzėnienė perspėjo, kad sukčiai netikrais pinigais atsiskaityti bando ne tik prekybvietėse.
„Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės prekes bando parduoti per skelbimus – sukčiai susitikimui dažniausiai pasirenka prastai apšviestas vietas. Jie turi ir savo metodus, kaip užkalbėti žmogų, kad jis mažiau kreiptų dėmesį į banknotus, kad netikrintų ir nematytų, kad už prekes atsiskaitoma netikrais pinigais“, – įspėjo ji.
Specialistės teigimu, mažesnė tikimybė būti apgautiems – didžiuosiuose prekybos centruose.
„Prekybos centrai labai uoliai tikrina net ir mažiausio nominalo banknotus. Turbūt visi į tai atkreipėme dėmesį, nes kartais atrodo, kad darbuotojai tikrina net per daug akylai. Vis dėlto, kai yra tokie srautai pinigų, tai apsaugo tiek klientus, tiek pačius darbuotojus nuo tokių padirbinių patekimo į žmonių kišenes“, – kalbėjo R.Juzėnienė.
Vis dėlto, specialistė rekomenduoja tikrinti kiekvieną gautą banknotą.
„Juk užtenka vizualiai įvertinti – kiekvienas, net ir neturintis specialiųjų žinių, galėtų pamatyti ir aptikti klastotę. Prastos kokybės padirbinius pamatyti gali kiekvienas, net ir neatidžiai stebėdamas – užtenka pasižiūrėti, pačiupinėti. O jeigu kelia įtarimą – pakelti prieš šviesą.
Tik nuo to priklauso, ar žmonės nenukentės finansiškai. Nes jeigu jau gaunamas padirbtas pinigas, niekas už jį nekompensuoja – čia ir yra didžiausias nuostolis žmogui, nes jis praranda savo pinigus“, – kalbėjo R.Juzėnienė.
