Tačiau jame taip pat pažymima, jog, palyginti su apyvartoje cirkuliuojančių tikrų eurų banknotų skaičiumi – o jis nuo eurų banknotų įvedimo pradžios didėja sparčiau nei auga euro zonos bendrasis vidaus produktas, padirbtų banknotų skaičius tebėra labai nedidelis, todėl tikimybė gauti padirbtą banknotą yra išties itin maža.
Per metus aptinkamų padirbtų banknotų skaičius, tenkantis 1 mln. apyvartoje cirkuliuojančių tikrų banknotų, yra labai mažas. Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja apytiksliai 24 mlrd. eurų banknotų, o jų bendra vertė – beveik 1,3 trln. eurų.
ECB konstatuoja, jog antrąjį praėjusių metų pusmetį padaugėjo iš apyvartos išimtų prastos kokybės padirbtų banknotų. Visus tokius banknotus paprasta pastebėti, nes juose labai blogai imituotos apsaugos priemonės.
ECB duomenimis, 96,4 proc. pernai liepą-gruodį suklastotų eurų kupiūrų aptikta euro zonoje, 3,0 proc. – kitose Europos Sąjungos narėse, 0,6 proc. – kitur pasaulyje.
Dažniausiai padirbinėjami 50 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 36,5 proc. visų klastočių skaičiaus. Po jų eina 20 eurų nominalo (34,2 proc.), 10 eurų nominalo (13,2 proc.), 100 eurų nominalo (9,6 proc.) kupiūros. Mažiausiai pinigų padirbinėtojus domina 500 ir 5 eurų (po 2,4 proc.), taip pat 200 eurų (1,4 proc.) nominalo banknotai.
ECB primena, kad atsiskaitymas padirbtais pinigais yra laikomas nusikalstama veika, dėl kurios gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn.
