„Lietuvos ekonominės konvergencijos raidos klausimai – tai klausimai, apie kuriuos kalbame kasdien. Jie aktualūs ne šiaip – tai padeda pagrindą šalies ekonominei gerovei“, – antradienį konferencijos metu kalbėjo LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Spartus augimas
Vienas pagrindinių pragyvenimo lygio rodiklių – bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą – atsižvelgiant į kainų skirtumus tarp valstybių – Lietuvoje 1995 metais siekęs 33 proc., naujausiais duomenimis, jau viršija 80 proc. ES vidurkio.
Taigi, per ketvirtį amžiaus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir ES vidurkio santykis padidėjo 48 proc. punktais – pustrečio karto.
Pasak G.Šimkaus, tokią Lietuvos sėkmę daugiausia lėmė jos žmonės – išsilavinusi darbo jėga, ekonomikos atvirumas, struktūriniai pokyčiai, stojimas į tarptautines organizacijas.
Tuo metu aspektai, kurie trukdė spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui, buvo palyginti nedidelės aukštos pridėtinės vertės eksportas, lėtai auganti žmogiškųjų išteklių kokybė, žemas investicijų lygis, palyginti nedidelės tiesioginės užsienio investicijos.
Tolimesnis augimas – negarantuotas
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, jei Lietuvos ir ES ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, šalies ekonomika ES vidutinį lygį pasiektų 2042 metais – prireiktų dar beveik ketvirčio amžiaus, kad gyventojų pajamos ir pragyvenimo lygis pasiektų ES vidurkį.
Tačiau, ekonomistų teigimu, įvertinus būsimus ekonominius iššūkius ligšiolinis ūkio augimo tempas Lietuvai ateityje toli gražu nėra garantuotas. Pirmiausia – dėl darbo jėgos.
„Jau dabar beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai yra vieni aktyviausių darbo rinkoje iš visų ES šalių – dirba arba aktyviai ieško darbo. Todėl galimybės įtraukti didesnę gyventojų dalį į darbo rinką yra palyginti ribotos“, – įvertino G.Šimkus.
Be to, svarbus ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas.
„Jau artimoje ateityje iš darbo rinkos pasitrauks ir į pensiją išeis trečdaliu daugiau žmonių negu įsilies į darbo rinką. Šio neigiamo darbo jėgos veiksnio iš esmės nekompensuotų net ir tai, jei ateityje tęstųsi pernai pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo užfiksuotas teigiamas migracijos balansas“, – tikino ekonomistas.
„2019 metais džiūgavome dėl darbo jėgos padidėjimo. Matome, kad imigracijos mastai išaugo. Tačiau kiek buvo išduota leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojams? Tik 407. Tai – tik 2 proc. atvykusiųjų“, – pridūrė G.Šimkus ir tikino, jog kryptinga imigracijos politika reikšmingai prisidėtų prie ekonomikos plėtros.
Lietuvos banko ekonomistų atliktoje analizėje išskirtos kelios kryptys, kaip reaguoti į minėtus iššūkius.
Svarbiausios kryptys: daugiau investuoti ir didinti našumą; itin daug dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui; įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, ji padėtų spręsti dalį iškylančių iššūkių; pasitelkti technologijas – Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.
Reikalingas ryžtingumas
LB valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio teigimu, Lietuva turėtų efektyviau naudoti valstybės valdomą kapitalą.
„Valstybė vangiai reaguoja į demografinius pokyčius – vyresnių žmonių daugėja, jaunimo mažėja – švietimo sektorius neišvengiamai turi reaguoti optimizuojant mokyklų tinklą, o tai ir yra valstybės kapitalas – mokyklų tinklas.
Deja, politikai nesiryžta daryti šiuos sprendimus – dėl politechnolognių priežasčių, kas bando vaidinti regionų partijas ir taip toliau. Bet iš esmės tai yra Lietuvos silpninimas, kuris baigiasi tuo, kad švietimo, išsilavinimo kokybė prastėja.
Tas pats yra su ligoninių tinklu, su viešųjų institucijų pastatais – patys matome neefektyvumus šioje srityje. Tai yra dar vienas iš potencialių augimo šaltinių, kuris galėtų Lietuvą paleisti į priekį, nes dabar tai Lietuvą veikia priešingai“, – kalbėjo R.Kuodis.
Ekonomistas įvardijo ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimo problematiką.
„Tai yra dviašmenis kardas – jei šalis prikuria už tuos europinius pinigus infrastruktūros, kurios panaudojimo lygis yra žemas – kokios mokyklos renovavimą, kuri paskui uždaroma – tokie europiniai pinigai apsunkina ekonomiką.
Ilguoju laikotarpiu šias investicijas reikės išlaikyti patiems. Europa duoda pinigų investicijoms, bet ne jų išlaikymui“, – pridūrė R.Kuodis.
