„Kaip teigia Lietuvos statistikos departamentas, pernai metais neto darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 8,9 proc. ir pasiekė 751,5 Eur per mėnesį, – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – deja, tai bendri skaičiai, kurie, kaip juokauja dirbantieji, parodo bendrą pacientų temperatūrą ligoninėje, bet nieko nepasako apie kiekvieną asmenį atskirai.
Juolab ir patys statistikai aiškina, kad, pavyzdžiui, paskutinį 2019 m. ketvirtį atlyginimai sparčiausiai augo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse, o kasyboje ir karjerų eksploatavime – net šiek tiek susitraukė. Deja, statistika negali pasakyti, ar taip nutiko visiems šio sektoriaus dirbantiesiems, ar tik tam tikrai jų daliai. Todėl CVMarket.lt apklausė 1210 įvairaus amžiaus Lietuvos dirbančiųjų, siekdamas išsiaiškinti, kam alga pernai metais kilo ir kiek.
Paaiškėjo, kad pagausėjimu piniginėje džiaugėsi ne tokia ir didelė dirbančiųjų dalis. Net 66 proc. konstantavo, kad gauna praktiškai tą pačią sumą kaip ir pernai metų pradžioje. O kad alga stiebėsi, džiaugėsi tik 15,8 proc. apklausos dalyvių.
Tiesa, dar 7,6 proc. nurodė, kad atlyginimą pakėlė ne darbdavys, o pats darbuotojas – imdamas ir pereidamas į kitą darbovietę.
Iš tų, kas pernai metais ėmė gauti padidintą algą, daugiausiai buvo dirbančiųjų, kurių atlyginimas ūgtelėjo tik iki 5 proc. – 7,6 proc. Dar 4,7 proc. visų atsakiusiųjų pasidžiaugė, kad atlyginimas tapo didesnis 6-10 proc., 2,5 proc. pasigyrė, jog praturtėjo 11-25 proc. ir tik 1,5 proc. pareiškė, jog kas mėnesį į sąskaitą įkrintantys pinigėliai išaugo nuo 26-50 procentų. Nepaisant geros ekonomikos būklės atsirado net 10,7 proc. dirbančiųjų, kurie pasiguodė, kad jų atlyginimas sumenko.
Stereotipai ir paradoksai
Įdomūs faktai paaiškėjo analizuojant surinktą informaciją pagal respondento lytį. Apie vienokį ar kitokį atlyginimo padidėjimą užsiminė daugiau vyrų nei moterų, tačiau stipriosios lyties atstovai kiek dažniau skundėsi, jog jų alga pernai ėmė ir susitraukė.
Jaunesni darbuotojai taipogi dažniau gyrėsi, kad atlyginimas padidėjo. Anot R.Tatarėlytės, viena svarbesnių to priežasčių – kiek pasikeitusi situacija darbo rinkoje: vyresni darbuotojai neretai dirba už dar seniau sutartą algą, o priimamiems į darbą jaunesniems jau siūlomas didesnis atlyginimas, nes tik taip juos galima privilioti.
Kiek paradoksali padėtis susiklostė ir stebint situaciją pagal darbuotojo išsilavinimą. Ne veltui buvome skatinami stoti į aukštąsias mokyklas. Būtent turintys bakalauro ar magistro laipsnį pernai metais dažniau ėmė gauti padidėjusią algą. Tačiau tarp asmenų su aukštuoju radosi ir daugiau patyrusių atlyginimo nuosmukį. Skirtingai nei tarp tų, kieno išsilavinimas žemesnis.
