"Mes norime išgirsti, kokioms pastangoms gali įsipareigoti visi partneriai", - antradienį Europos Parlamente Strasbūre sakė Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Tikslas, anot jo, yra sąžiningas ir kompleksinis perėjimas prie tvarios ekonomikos.
Kadangi daugelis priemonių priimamos nacionaliniu lygiu, bus pradėti debatai apie tai, kas gali būti padaryta. V. Dombrovskis pabrėžė, kad čia nekalbama nei apie vienodą minimalią algą Europoje, nei apie įpareigojimą šalims narėms įstatymu įtvirtinti minimalią algą. Taip pat nebus kišamasi į nacionalines derybas tarp socialinių partnerių.
Šalys, kuriose dėl algų derasi vien socialiniai partneriai – darbdaviai ir profsąjungos – galės likti prie šios sistemos, sakė darbo komisaras Nicolas Schmitas. Tačiau jis kartu pabrėžė, kad "minimali alga ne visose šalyse garantuoja orų gyvenimą".
Komisaro duomenimis, šiuo metu įstatymu įtvirtintos minimalios algos neturi šešios šalys, tačiau tai pagrinde yra šalys, kuriose darbo užmokesčio lygis yra aukštas. Didžiausia minimali alga – 1 656 eurai – yra Airijoje, mažiausia – 286 – Bulgarijoje.
Pasak Europos Komisijos, kas šeštas darbuotojas Europoje gauna mažas pajamas – mažiau nei du trečdalius savo šalies vidutinio atlyginimo. Žemiau skurdo gyvenančių darbuotojų skaičius 2018 metais didėjo iki 9,6 proc., lyginant su 8,1 proc. 2005-aisiais.
