„Pensijų fondams įgyvendinus gyvenimo ciklo strategiją, daugiau II pakopos pensijų fondų dalyvių turto buvo nukreipta į akcijas, o akcijų rinka 2019 m. augo ypač sparčiai – tai leido pensijų fondams generuoti itin aukštą grąžą. Vis dėlto pensijų fondų dalyviai, pasidžiaugę rekordiniu šių metų rezultatu, neturėtų pamiršti, kad praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir ateityje – kaupiant ilgalaikiams tikslams, tokiems kaip pensija, svarbu tą daryti nuosekliai ir ilgą laiką, nepaisant trumpalaikių svyravimų“, – sako Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dičpinigaitienė.
II pakopos pensijų fondai
Pernai didžiausią grąžą uždirbo jauniausi tikslinės grupės fondai: kiekvienos grupės fondų vidutinė grąža svyravo nuo 22,38 proc. (1968–1974 m. amžiaus grupės) iki 23,71 proc. (1975–1981 m. amžiaus grupės). Turto išsaugojimo pensijų fondų, investuojančių konservatyviausiai, grupės grąža sudarė 5,97 proc.
Per pastaruosius šešiolika metų tai didžiausia pensijų fondų uždirbta vidutinė metinė grąža – panašių rezultatų buvo pasiekta tik 2009 m., kai pensijų fondų uždirbta vidutinė grąža siekė šiek tiek daugiau nei 17 proc., tačiau prieš tai, 2008 m., šį grąža buvo neigiama ir sudarė beveik -20 proc.
III pakopos pensijų fondai
III pakopos pensijų fondai vidutiniškai per metus uždirbo 14,29 proc. grąžą. Akcijų pensijų fondai generavo 23,36, mišraus investavimo – 11,69, obligacijų – 4,06 proc. grąžą.
Per pastaruosius dešimt metų III pakopos pensijų fondų vidutinė grąža sudarė 5,46 proc. Akcijų pensijų fondai generavo 7,03, mišraus investavimo – 4,68, obligacijų – 3,34 proc. grąžą.
Gruodžio mėnesio pradžioje pradėjo veikti trys nauji III pakopos pensijų fondai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 15 III pakopos pensijų fondų – juose gyventojai sukaupė 135,56 mln. Eur, o juose kaupia beveik 72 tūkst. dalyvių.
