Lietuvos istorinės virtuvės restoranas „Ertlio namas“ Vilniuje – vienas nedaugelio, kuriame už gerą aptarnavimą galima atsidėkoti arbatpinigius nuskaičiuojant nuo mokėjimo kortelės ar net banko pervedimu.
Restorano įkūrėjas ir virtuvės šefas Tomas Rimydis teigia, kad toks būdas padėkoti už aptarnavimą itin reikalingas, todėl galimybė palikti arbatpinigių ne tik grynaisiais pinigais čia sudaryta nuo pat atidarymo 2016 metais.
„Juk ir atlyginimą mokame ne grynaisiais, jie – vis mažiau populiarūs. Arbatpinigių už aptarnavimą paliekama visame pasaulyje, o gerbdami ir savo darbuotojus, ir svečius, suteikiame galimybę padėkoti norimu būdu“, – aiškino T.Rimydis.
Galimybė tokiu būdu atsidėkoti yra ir sporto sirgalių bare „Stars and Legends“, ir restorane „Amandus“.
Tačiau T.Rimydis bei pastarųjų maitinimo įstaigų vadovai Laura Marčiulionė ir Deivydas Praspaliauskas tvirtino, kad toks padėkos už aptarnavimą būdas yra ne tik nepopuliarus, bet ir finansiškai nenaudingas, nes itin didelė arbatpinigių dalis nukeliauja mokesčiams.
Naudojasi nedaug klientų
Pustrečių metų veikiančiame „Amandus“ visada buvo galima padavėjui atsilyginti mokėjimo kortele.
„Iš ankstesnės praktikos žinau, kad toks poreikis yra. Ypač užsieniečiams būdavo keista, jei jie negalėdavo arbatpinigių palikti kortele. Nors tokiu atveju jų darbuotojams lieka mažai“, – sakė D.Praspaliauskas.
Tuo metu „Stars and Legends“ vadovė L.Marčiulionė teigė, kad arbatpinigių ne grynaisiais palieka palyginti mažai svečių: „Dauguma barų ar restoranų tokios galimybės neturi dėl papildomos biurokratijos, be to, dažnas klientas net nesusimąsto, kad atsidėkoti personalui gali ne tik grynaisiais pinigais.
Lietuvoje man, pavyzdžiui, net nekiltų mintis, kad galiu taip palikti arbatpinigių.“
Visai kitaip yra JAV, kur L.Marčiulionė su vyru, legendiniu krepšininku Šarūnu Marčiulioniu praleidžia daug laiko.
„Ten pavalgęs restorane gauni čekį, kuriame pats nurodai, kiek procentų nuo sąskaitos sumos skiri arbatpinigiams – 10, 15 ar 20. Berods, Vašingtone net buvo siūloma palikti 30 proc., nors man tai atrodo itin daug.
Mokant kortele prie sąskaitos už vakarienę sumos automatiškai pridedami ir procentai arbatpinigiams“, – pasakojo L.Marčiulionė.
Mokesčiai – išties dideli
„Amandus“ kas porą mėnesių, o „Ertlio name“ ir „Stars and Legends“ kas mėnesį buhalteriai suskaičiuoja elektroniniu būdu paliktus arbatpinigius ir juos padalija darbuotojams.
„Dalijame visiems – ir padavėjams, ir indų plovėjams, ir valytojoms, nes visi prisideda prie restorano sėkmės. Tačiau svečiai vengia palikti arbatpinigių kortele, nes žino, kokie drakoniški yra mokesčiai.
Dažniau jau nepalieka nieko nei prašo juos skaičiuoti nuo kortelės“, – teigė D.Praspaliauskas.
Kortele ar pavedimu palikti arbatpinigiai skaičiuojami kaip darbo užmokestis, tad tenka mokėti ir visus šiam taikomus mokesčius.
„Kone pusė sumos atiduodama valstybei, o likusi pervedama kaip priedas prie atlyginimų. Dėl didelių mokesčių kartais padiskutuojame su darbuotojais, bet nieko nepadarysi. Tik svečiai kartais nustemba, sužinoję, kad sumokėję 10 eurų, išties padavėjui jie palieka vos 5“, – sakė „Ertlio namo“ virtuvės šefas T.Rimydis.
Savo dalį atsiriekia bankai
Nemažai tenka atseikėti ir bankams, kurie ima elektroninių kortelių skaitytuvo mokestį. Jis skaičiuojamas nuo bet kurios sumos, mokamos kortele.
Nors su banku sudarytoje sutartyje nurodoma, kad konkreti šio mokesčio suma yra komercinė paslaptis, „Lietuvos ryto“ pašnekovai teigė, kad mokėti tenka išties daug.
„Mokesčiai už atsiskaitymą kortele Lietuvoje veikiančiuose bankuose panašūs, tad nėra iš ko rinktis. Džiaugiuosi, kad atsiranda alternatyvų mokėjimui kortele, su kuriomis dar noriu susipažinti ir pasiaiškinti, ar jos patikimos“, – sakė T.Rimydis.
Ir sumoka, ir deklaruoja
Suteikdami klientams galimybę arbatpinigių palikti ne grynaisiais pinigais, maitinimo įstaigų vadovai pasirūpina ir mokesčiais už šias pajamas.
Mokesčius už būtina sumokėti ir tuomet, jei arbatpinigių paliekama grynaisiais. Juos turi deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti pats juos gavęs asmuo.
„Su darbuotojais esame kalbėję apie tai, kad jie turi susimokėti mokesčius už gautus arbatpinigius, bet neprivalau kontroliuoti, ar jie deklaruoja tas pajamas. Blogiausia tai, kad mokesčių sistemoje kartais sunku susigaudyti. Turi žinoti, kam mokėti, kokį kodą įrašyti ir panašiai“, – pastebėjo T.Rimydis.
Mobiliosios programėlės pirkiniams telefonu „MoQ“ kūrėjai, atsižvelgę į poreikį palikti arbatpinigių ne grynaisiais pinigais, irgi pasiūlė tokią galimybę, suderinę ją su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).
„Atsiskaitydamas programėle žmogus gali palikti arbatpinigių tiesiai jį aptarnavusiam žmogui. Nurodyta suma pervedama į aptarnavusio asmens „MoQ“ sąskaitą, automatiškai nuskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris keliauja į VMI mokesčių administravimo sąskaitą.
Atėjus laikui mokesčių suma automatiškai deklaruojama už mokesčių mokėtoją“, – aiškino programėlę vystančios bendrovės „Mobilieji mokėjimai“ generalinė direktorė Monika Rimkūnaitė-Bložė.
Anot jos, Lietuvoje palikti arbatpinigių ne grynaisiais pinigais yra sudėtinga, nors žmonės, ypač didžiuosiuose miestuose, vis rečiau nešiojasi grynųjų pinigų.
„Todėl ir sugalvojome pasiūlyti galimybę patogiai ir tvarkingai sumokant mokesčius darbuotojams papildomai užsidirbti. Darbdaviams tai irgi patogu, nes nekyla papildomų administracinių rūpesčių“, – teigė M.Rimkūnaitė-Bložė.
Galimi du apmokestinimo būdai
Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė:
„Iš klientų gaunami arbatpinigiai priskiriami pajamoms ir yra apmokestinami dviem būdais – kaip įprastas darbo užmokestis arba kaip gyventojo gaunamos kitos pajamos.
Pirmasis būdas naudojamas tuomet, kai arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba įtraukiami į bendrovės apskaitą, o ši vėliau juos išmoka darbuotojams. Šiuo metu jie apmokestinami 20 proc. GPM tarifu, taip pat nuo arbatpinigių sumos turi būti skaičiuojamos privalomojo socialinio draudimo ir „Sodros“ įmokos.
Antrasis būdas, kai arbatpinigiai apmokestinami kaip kitos gautos pajamos, galioja darbuotojui juos gavus tiesiogiai iš kito asmens. Jos apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.“
Lietuviai toliau garbina grynuosius
Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas:
„Lietuviai mėgsta atsiskaityti grynaisiais pinigais. Prieš kelerius metus apklausos rodė, kad 3 iš 4 mokėjimų Lietuvoje atliekami grynaisiais pinigais. Pernai rezultatai jau buvo šiek tiek kitokie – 58 eurai iš 100 pasiimami bankomate, o likę paliekami atsiskaitymams kortele. Pagal šį santykį esame Europos Sąjungos šalių gale, nes vidurkis būtų apie 60 eurų atsiskaitant kortele.
Vis dėlto, nors lėtai, bet pratinamės dažniau atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, operacijų kortelėmis kiekis 2018 metais buvo beveik penktadaliu didesnis nei prieš tai metais.
Požiūris į grynuosius keičiasi, jie tampa vis mažiau populiarūs. 65 procentai mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų teigia, kad atsiskaityti kortele jiems patogiau. Kortelių populiarėjimą lemia ir bekontaktės funkcijos atsiradimas, nes atsiskaitymas tapo spartesnis ir patogesnis.
Vis apie penktadalis pilnamečių Lietuvos gyventojų nuolatines pajamas gauna grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, nemažai senjorų taip atsiima pensijas, tad ir atsiskaito grynaisiais.“
