„Žmonės kol kas dar nieko neperka, o šiemet jiems apskritai labai sunku. Kas Vilniuje dirba, tai apsiperka ten, o čia gyventojai taupo“, – guodėsi Vilniaus rajono Medininkų kaime krautuvėje „U Danusi“ dirbanti pardavėja.
Sako kaimo žmonės taupūs ir kuklūs, tačiau ar iš gero gyvenimo? Rukainių miestelyje sutiktas Česlovas ir jo brolis Michailas patikino – „Kol dar buvo litai, buvo galima išgyventi“.
Iš Skaidiškių kaimelio į miestelį apsipirkti atvykusio Česlovo teigimu, anksčiau jo šeimyna šventėms išleisdavo žymiai daugiau, pinigų likdavo net ir santaupoms. Dabar iš 500 eurų atlyginimo ruošiamas šventinis stalas ne tik kuklesnis, bet ir sutaupyti sunku.
„Maistui planuojame išleisti apie 100 eurų, dovanoms irgi panašiai. Iš atlyginimo tik tiek galime sau leisti – esu vairuotojas. Pinigus išleidžiame butui, kurui, drabužiams. Nepasakyčiau, kad Lietuvoje gyventi blogai, bet pinigų neužtenka“, – apie švenčių laukimą pasakojo vyriškis.
Ne visiems blogai
Trijų vaikų tėtis Vieslavas taip pat atviravo, kad šiemet šventės bus kuklesnės. Nors savo įmonę turintis ir Vilniuje dirbantis vyras gyvenimu nesiskundė bei patikino, kad kaime visko užtenka, aplink besisukinėjantiems berniukams į kalėdinių žaisliukų ar niekučių užgaidas atsakydavo trumpai: „Negalima“.
Jis teigė, kad ant jų šeimynos stalo galima rasti ir brangių valgių, tačiau pasakojo, kad nesupranta kalėdinės mados stalus apkrauti įvairiausiais valgiais, mat galiausiai juos tenka išmesti.
„Tai šventė vaikams – reikia nupirkti geras dovanas. Aš džiaugiuosi, kad nereikia važinėti į Vilnių apsipirkti, čia visko užtenka.
Žinoma, išskirtinių produktų nėra, bet jiems nėra ir paklausos. Tik dovanų vaikams jau čia nerasi. Turime dvi parduotuves, vadinasi ir konkurenciją“, – apie Medininkuose vykstančią prekybą pasakojo Vieslavas.
Tiesa, atsirado ir tokių, kurie šventėms netaupo. Štai sutiktas Marianas atviras – šiais metais jis planuoja išleisti tūkstantį eurų, mat reikia nupirkti dovanas 8 žmonių šeimai.
„Daugiausiai išleidžiame dovanoms, važiuojame į Vilniaus „Akropolį“ arba Gariūnus. Čia, kaime nelabai ką tokio išsirinksi, kaip mieste. Ten geriau – visko daugiau“, – pasakojo jis.
Trūksta darbo vietų
Rukainių miestelyje sutikta Danutos ir Stanislovo šeima pasakojo, kad šventėms ruoštis vyks į Vilnių. Nors gyvenimas Rūkainiuose – labai mielas, Vilniuje visko gausiau.
„Apsipirkti važiuojame į „Maximą“ automobiliu – tik penkiolika minučių kelio iki Vilniaus. Ten – didelis prekių pasirinkimas, Vilniuje ir dirbu. Jei reikia ko mažesnio – duonos ar batono, tai perkame čia“, – kalbėjo Danuta.
Siuvėja Vilniuje dirbanti Danuta pasakojo, kad dauguma Rukainių gyventojų dirba Vilniuje: „O ką čia daryti? Čia nėra darbo vietų. Ką ten kaime surasi?“
Šventės pirkėjų negarantuoja
Jau beveik 30 metų parduotuvėlę Medininkų kaime turintis Lechas Leonovičius šventiniu laikotarpiu pirkėjų gausa pasigirti negali.
Lecho parduotuvė „U Danusi“ – pavadinta pagal Lecho žmonos vardą, yra viena iš dviejų prekybviečių, esančių Medininkuose. Tačiau savininko teigimu, konkuruoti su didžiaisiais mažmeninės prekybos žaidėjais – labai sunku.
„Mūsų kaimo vieta tokia, kad parduotuvė žlunga – prekyba kiekvienais metais vis prastesnė.
Ir prieš šventes prekyba nepagerėja – paprastai laukiame sekmadienio, pirmadienio. Mūsų parduotuvėlė – nebloga, gausus asortimentas, dirbame visa šeima ir stengiamės, kad čia būtų visko.
Vis dėlto, žmonės apsiperka „Maximoje“, o čia atvažiuoja paskutinėmis valandomis arba prieš pat šventes, jeigu ko pritrūksta“, – pasakojo Lech.
Pasak parduotuvės savininko, kaime, kuriame yra apie 400 gyventojų, turtingiausias jų klientų ratas – pensininkai. Tačiau ir jiems Lechas kartais išrašo prekes skolon:
„O kaip kitaip – jeigu pensininkams mėnesio pabaigoje trūksta pinigų duonai? Vis tiek visus pažįstame“, – pasakojo vyriškis.
Stebisi valdžios abejingumu
Lechas atviravo, kad su didžiaisiais rinkos žaidėjais nei kainomis, nei darbo laiku nekonkuruoja. Jo teigimu, nors Seimo nariai kalba apie didėsiančias pensijas ir kitas išmokas, tačiau realiame gyvenime gerėjimas neatsispindi.
„Kainos auga kiekvieną dieną – brangsta mėsos ir duonos produktai. Per mėnesį prekių kainas reikia keisti du ar tris kartus. Neįmanoma – kiek anksčiau kainavo litais, dabar tiek pat eurais“, – kalbėjo parduotuvės savininkas.
Vyras piktinosi valdžios abejingumu ir negalėjo suprasti, kodėl valdžia nežada mažinti PVM mokesčio pirmo būtinumo maisto produktams.
„Girdėjau iš politikų, kad jeigu jie sumažins PVM, vis tiek prekybininkai paliks tokias pačias kainas, kokios buvo. Neteisingai jie galvoja! Kaip aš galėčiau nesumažinti kainų...
Aš stengsiuosi parduoti pigiau, žmonės pirks daugiau… Nežinau, kodėl jie taip galvoja, man niekaip nesuprantama“, – stebėjosi parduotuvės savininkas.
Lechas nesupranta ir kito valdžios sprendimo – griežtai reguliuojamo alkoholio vartojimo ir leidimo laisvai prekiauti burnos skalavimo skysčiu.
Alkoholio prekybos apribojimus bandantiems apeiti gyventojams burnos skalavimo skystis – svaiginantis išganymas, kurio galima rasti bet kuriuo paros metu, o jo kainos – itin patrauklios.
„Burnos skalavimo skystis kaime – dažnai perkama prekė. Nesuprantu – argi negalima jos uždrausti? Valdžia gali viską. Jeigu aš išimsiu iš prekybos, tai iš konkurentų nupirks, vienas situacijos nepakeisiu“, – piktinosi Lechas.
Pasak jo, abejotina, ar toks alkoholio draudimas lietuviams buvo į naudą: „Kas blogiau sveikatai – burnos skalavimo skystis ar alus?“, – ironiškai klausė vyriškis.
Gyventojai buvo atviri – taškų, kuriuose galima rasti alkoholio ištisą parą – tikrai netrūksta, o alkoholio įstatymo draudimai vartojimo nesumažino. Priešingai – žmonės atrado naujų alternatyvų.
