Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos.
Pagal šias kategorijas, aukščiausią balą pelnė Neringos savivaldybė – 6,3. Antroje vietoje – Vilniaus miestas su 6,2 balo, trečioje – Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 5,3 balo.
„Šis indeksas nėra skirtas konkuravimui – tai ne kalėdinės miestų eglutės. Jis padeda savivaldybėms įvertinti save, reflektuoti ir pažiūrėti, kur galima tapti geresnėms“, – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje konferencijoje sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Jam antrino ir indekso rengimo vadovas Gintaras Šumskas.
„Tai jokiu būdu nėra lenktynės, nes norint matuoti ir lyginti reikia turėti vieną liniuotę. Mes puikiai suprantame, kad didmiesčių savivaldybės yra skirtingose situacijose, palyginti su kurortinėmis, žiedinėmis ar mažosiomis savivaldybėmis“, - kalbėjo G.Šumskas
Keturios Lietuvos?
Toliau geriausiai įvertintų savivaldybių dešimtuke rikiuojasi Kauno miestas, Klaipėdos rajonas, Šaulių miestas, Kauno rajonas, Mažeikių rajonas, Elektrėnų savivaldybė ir Druskininkai.
Blogiausiai indekse įvertintas Ignalinos rajonas – su 2 balais jam skirta paskutinė 60 vieta.
Prasčiausiai įvertintų savivaldybių dešimtuke toliau rikiuojasi Biržų rajonas, Kalvarijos savivaldybė, taip pat Varėnos, Kelmės, Zarasų, Joniškio, Molėtų, Alytaus, Šakių, Rokiškio rajonų savivaldybės.
Geresnius balus gavusios savivaldybės geografiškai yra netoli didžiųjų miestų, tuo metu „vėluojantys“ regionai išsidėstę atokiau, šalies šiaurės rytuose ir pietvakariniame Lietuvos pasienyje.
Prisimindamas „dviejų Lietuvų“ metaforą G.Šumskas pasakojo, kad, pagal jų tyrimą, būtų galima išskirti net keturias Lietuvas.
„Pagal komponentų atotrūkius galėtume išskirti keturis regionus. Vilniaus miestas aiškiai atsiskyręs, aiškus lyderis. Antroje vietoje, nors atotrūkis nėra didelis, sektų Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės. Trečia didelė grupė būtų Šiaulių, Panevėžio didmiesčiai su žiedinėmis Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybėmis.
Į tą pačią grupę patenka ir kelios didesnės savivaldybės – Druskininkų miestas, Mažeikiai, Kretinga. Ir besivejanti Lietuva – visos likusios savivaldybės, kurioms nuo Vilniaus yra didelis atotrūkis, tačiau nuo trečios grupės savivaldybių – netoli“, – kalbėjo G.Šumskas.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų stiprybės – švietimas ir ekonomika, o žiedinių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų – demografija, socialinis saugumas.
G.Šumskas tikino, kad į šį indeksą galima žvelgti iš dviejų perspektyvų.
„Jeigu kalbame apie savivaldybes lyderes, matome tik saujelę miestų –didžiuosius miestus ir iš paskos einančias žiedines savyvaldybes, kai kuriuos kitus didžiuosius centrus, tokius kaip Mažeikiai, Marijampolė, Druskininkai ir Elektrėnai.
Suskaičiavus pirmaujančias savivaldybes, jų bus apie dešimt. Tačiau, pažiūrėjus į gyventojų skaičių, kiek šiose teritorijose yra gyventojų, matome, kad pirmajame savivaldybių dešimtuke gyvena pusė Lietuvos – 51 proc. Lietuvos gyventojų.
Taigi galime sakyti, kad pusė Lietuvos gyventojų gyvena gerokai atsilikdami nuo pirmaujančio dešimtuko, arba, iš kitos pusės, galime pasakyti, kad yra pusė Lietuvos, kuriai sekasi visai neblogai“, – kalbėjo G.Šumskas.
Skaičiuojant savivaldybių gerovės indeksą naudoti viešai prieinami 2018 metų oficialūs duomenys iš Statistikos departamento, Darbo biržos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos.
Sudarant indeksą buvo vertinama integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis, saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, neformalaus vaikų švietimo rodikliai, įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas procentas, brandos egzaminų rezultatai, senatvės ir migracijos rodikliai.
Savivaldybių indeksą parengęs Vilniaus politikos analizės institutas įkurtas 2016 metais ir vienija įvairių sričių politikos ekspertus.
Pirmą kartą indeksas paskelbtas pernai. Šiemet skelbiamas indeksas apima 2016-2019 metus.
