Pelno mokesčio įstatymo pataisą pasiūlė valstiečiai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys ir Viktoras Rinkevičius bei „socialdarbietis“ Andrius Palionis. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas penktadienį taip pat pritarė siūlymui atsisakyti bankų turto apmokestinimo ir geriau didinti bankų pelno mokestį, kurį jie pasiūlė kelti iki 20 procentų.
„Mes liekame prie savo varianto, kuris numato apmokestinti bankų turtą. Dabar siūlomas kitas variantas, mūsų manymu, ne visai atitinka realijas. Bus, pagal paskaičiavimus, surinkta trigubai mažiau lėšų į biudžetą nei pagal mūsų variantą“, – penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė Zbignevas Jedinskis.
Parlamentaras šantažu ir žmonių gąsdinimu pavadino teiginius, kad apmokestinus bankų turtą didėtų paskolų palūkanos. Jis rėmėsi Lietuvos banko išvada, kad dėl bankų turto apmokestinimo palūkanos augtų tik 0,02–0,5 procentinio punkto.
LB skelbtais skaičiavimais, priklausomai nuo to, kokią dalį mokesčio naštos bankai perkeltų klientams, paskolų gyventojams palūkanų norma galėtų išaugti 0,2–0,5, o įmonėms – 0,2–0,4 punkto.
Kalbėjo apie patiriamą spaudimą
Lenkų rinkimų akcijos lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis piktinosi naujuoju siūlymu bei tvirtino, kad bankai turi daugybę manevrų, kaip sumažinti savo realųjį pelną, dėl ko esą iš jų būtų nurėžiama mažiau pinigų nei jų pasiūlytu variantu.
V.Tomeševskis aiškino, kad bankų turto apmokestinimo esą buvo atsisakyta dėl bankų atstovų ir opozicijos spaudimo, kurį patiria valdantieji: „Šitas spaudimas veikia ir valdančiąją didžiausią partiją (valstiečius, – aut.past.). Tokioje įtampoje labai sunku dirbti, nes yra įtampa dėl biudžeto priėmimo ir premjero sveikatos.“
„Mūsų pasiūlytas projektas yra labai kritikuojamas opozicijos, ypač konservatorių, o tai mūsų piliečiams ir rinkėjams yra visiškai nesuprantama. Iš vienos pusės, Lietuvoje skatinamas nepasitikėjimas valdžia, nes biudžete yra mažai pinigų ir jų neužtenka, bet iš kitos pusės, nesiūloma, iš kur jų paimti.
Mūsų partija, frakcija yra pasiūliusi tokį projektą, kuris padidintų įplaukas į biudžetą iki 60 mln. eurų“, – partijos lyderiui pritarė Z.Jedinskis.
„Yra įvairiausių variantų, kad reikėtų apmokestinti ne aktyvus, o pasyvų dalį, t.y. bankų įsipareigojimus. Gal čia būtų logiška, bet aš esu įsitikinęs, kad toks variantas irgi netiktų tiems, kas atstovauja bankams ir opozicijai. Čia yra politika – bankai nori sau pelno, o opozicija nori politinių dividendų“, – pridūrė jis.
Seimo komitetas – už 20 proc. bankų pelno mokestį
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas penktadienį pritarė siūlymui bankų pelno mokestį padidinti nuo 15 iki 20 procentų. Iniciatoriai ketvirtadienį pasiūlė atsisakyti bankų turto mokesčio ir vietoj jo padidinti bankų pelno mokestį iki 22 procentų.
Už 20 proc. mokestį numatančią Pelno mokesčio pataisą penktadienį balsavo 6 komiteto nariai, prieš ir susilaikė po vieną. Dabar šį siūlymą svarstys Seimas.
Finansų ministras Vilius Šapoka komitete sakė, kad bankų pelnas šiemet nemažės: „Nematau priežasčių, kodėl pelnas būtų mažesnis, kalbant apie šiuos metus“. Vėliau BNS jis teigė, kad jeigu Seimas bankų pelno mokesčio padidinimui iki 20 proc. pritars, į biudžetą papildomai bus surenkama apie 20 mln. eurų pajamų.
„Sudarys apie 20 mln. eurų pajamų. Tai sudaro tikrai nedidelę biudžeto dalį“, – BNS informavo ministras. Pasak jo, šios įplaukos prognozuojamos atsižvelgiant į bankų pelnus.
Algirdui Butkevičiui pasiūlius papildomai apmokestinti ne bankų pelną, o viršpelnį, Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius replikavo: „Niekas nežino, kas tas viršpelnis. Kas bus tas, kuris nuspręs, kas yra pelnas, o kas viršpelnis?“ M.Zalatorius po posėdžio BNS dar negalėjo pasakyti, kaip bankai vertina tokį komiteto sprendimą ir kaip juos paveiks.
„Pasiūlymas atsirado prieš 20 valandų ir iškart komitete patvirtintas yra, todėl bankai niekaip nespėjo jo įvertinti, susipažinti. Mes paskaičiuosime ir duosime visuomenei įžvalgas. Komiteto nariai atsižvelgė į vieną įdomų dalyką, kad jeigu būtų priimtas 7 proc. padidinimas, tada Lietuva iškristų iš kitų Baltijos šalių konkurencingumo konteksto, kur pelno mokestis yra 20 proc.“, – teigė jis.
M.Zalatorius taip pat pabrėžė įtariąs, kad pelno mokesčio padidinimas vienam sektoriui prieštarauja Konstitucijai. „Yra būtina Seimo teisininkų išvada“, – tvirtino bankų asociacijos vadovas.
Viena naujo – pelno mokesčio didinimo – projekto iniciatorių valstietė Vida Ačienė BNS ketvirtadienį sakė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymas dėl bankų turto mokesčio „nebuvo logiškas sprendimas“.
Abu siūlymai – ydingi?
Tiesa, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, naujasis pasiūlymas – didesnis bankų pelno apmokestinimas – nėra korektiškas.
„Mano nuomone, apskritai nei vienas, nei kitas variantas nėra geras, nes jis diskriminuoja atskirą ekonominę veiklą kitų atžvilgiu“, – BNS sakė I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, didinami mokesčiai bankams neigiamai veikia Lietuvos verslo aplinką ir patrauklumą užsienio investuotojams.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tikina, kad bankų pelno mokestis atrodo logiškesnis, tačiau bet kuriuo atveju, anot jo, taip mokesčiai nepriimami.
„Jeigu reiktų rinkti iš dviejų variantų, tai pelno mokestis visada yra teisingesnis apmokestinimas negu turto ar apyvartos mokestis. Iš tų dviejų variantų renkantis, be abejo, antras, mokestine prasme, atrodo logiškesnis“, – BNS sakė M.Dubnikovas.
Pasak jo, vis dėlto net ir naujasis pasiūlymas nekeičia fakto, kad tokia mokesčių priėmimo praktika yra ydinga.
„Kas dabar daroma, yra absoliuti nesąmonė, dėl to, kad (...) praktiškai dvi savaitės liko iki Kalėdų, kur jau nustos viskas dirbti. Kaitalioti mokesčius ir ištraukti iš kepurės kiškį, kuris niekam nėra žinomas, yra absurdas“, – sakė jis.
Valdantieji savo siūlymą apmokestinti bankų pelnus grindžia tuo, kad jie Lietuvoje yra dideli, todėl bankai galėtų daugiau prisidėti prie šalies gerovės.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.
