Viena naujo projekto iniciatorių valstietė Vida Ačienė BNS teigė, kad susitikimuose su parlamentarais pats Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius ne kartą buvo išreiškęs poziciją dėl pelno apmokestinimo.
„Rekomendavo ir kvietė tartis, kad galbūt reikalinga apmokestinti patį rezultatą. Kad dar yra ir kitų nišų. Gal asociacijos vadovas nesitikėjo, kad taip operatyviai bus sureaguota į jo pasakymą“, – BNS sakė V. Ačienė.
„Mažiausias blogis, į kurį sureagavo patys bankai, yra pelno mokestis“, – pridūrė V. Ačienė.
Anot jos, valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymas dėl bankų turto mokesčio „nebuvo logiškas sprendimas“.
„Nežinau tokios šalies ar tokio teisės akto, kad būtų apmokestinamas ne rezultatas, tai yra, gautas pelnas, o apyvarta“, – BNS teigė parlamentarė.
LBA prezidentas Mantas Zalatorius ketvirtadienį džiaugėsi, kad valdantieji išgirdo ekspertų perspėjimus, tačiau jis apgailestavo, kad ir toliau norima apmokestinti finansų rinkos dalyvius.
„Tokie paskutinės minutės mokesčiai yra ypač ydingi, nes jų apsvarstymui neturime nė dviejų savaičių. Staigūs mokestiniai pakeitimai naujų finansinių metų išvakarėse – neatsakingas sprendimas ir gali turėti neprognozuojamų pasekmių“, – BNS sakė M. Zalatorius.
Anot jo, 22 proc. pelno mokestis mažins šalies finansų sektoriaus konkurencingumą ir Lietuvos, kaip palankios šalies verslui steigti, patrauklumą.
Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupėje komiteto pirmininko „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo paklaustas, koks papildomo bankų apmokestinimo modelis būtų patraukliausias, M. Zalatorius paminėjo pelno apmokestinimą.
„Jeigu yra geresni ir blogesni, tai visų pirma reikėtų žiūrėti į pelno apmokestinimą, tačiau daug plačiau. Mes nemanome, kad apmokestinus tik finansų bendrovių pelną pasiekime kažkokį rezultatą“, – posėdyje pareiškė LBA vadovas.
M. Zalatorius posėdyje teigė, kad yra du būdai, kaip padidinti pelno mokestį, bet plačiau to nekomentavo.
Jis, be kita ko, sakė, kad apie papildomą bankų apmokestinimą reikėtų kalbėti, kai valstybė išnaudos savo pajamų didinimo rezervus.
„Tikrai nesame prieš kalbą apie papildomą apmokestinimą, bet manome, kad nei per savaitę, nei per dieną tokios reformos nevyksta. Reikalinga diskusija“, – teigė M. Zalatorius.
Jis taip pat sakė manąs, kad valstybė turi užtektinai rezervų, pavyzdžiui, naikinant mokesčių lengvatas, o bankai yra pasiruošę investuoti į pinigų ištraukimą iš šešėlio.
Valdantieji ketvirtadienį Seime registravo Pelno mokesčio pataisas, kuriomis nuo 2020 metų sausio siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį finansų rinkos dalyvių pelno daliai, viršijančiai 2 mln. eurų. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.
Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis. Anot jo, išvengt pelno mokesčio, skirtingai negu apyvartos mokesčio, galimybių bus mažiau.
