Pinigų sumas iš įmonių pasisavinę ir juos asmeninėms reikmėms naudoję buvę įmonių vadovai į valstybės biudžetą iš viso papildomai turės sumokėti apie 230 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir GPM delspinigių, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų ir PSD įmokų delspinigių sumą.
Kaip praneša VMI, vienu atveju iš įmonės buvo pasisavinta apie 445 tūkst. eurų, vadovas juos išsimokėjo kaip tariamą paskolų susigrąžinimą. Iš kitos įmonės neteisėtai gautų pinigų suma siekė apie 258 tūkst. eurų. Mokesčių administratorius abiem atvejais iš įmonių pasisavintas pinigines lėšas pripažino gyventojų pajamomis ir apskaičiavo jiems mokėtinus mokesčius.
Pastarieji šiuos sprendimus bandė ginčyti teigdami, kad nuo pasisavintos ar pavogtos sumos nėra pagrindo kaip teisėtam mokesčių mokėtojui mokėti mokesčius į biudžetą, tačiau galutines ir neskundžiamas nutartis priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad mokesčių administratorius mokėtinas sumas apskaičiavo pagrįstai.
„Pareiga mokėti GPM atsiranda gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gauna pajamų. Apmokestinimo tikslais pajamomis laikomos tiek pajamos, gautos iš teisėtų veiklų, tiek pajamos, gautos iš nelegalios veiklos, teisės aktai šiuo aspektu išimčių nenustato“, – pranešime cituojama VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Mokesčių administratorius nustatė, o teismas patvirtino šią nuomonę, kad gyventojai, siekdami išvengti mokesčių bei turėdami tikslą įteisinti gautas kitas, su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, siekė mokestinės naudos sau.
