Šventiniam stalui – 30 eurų
Kalėdų stalą galima paruošti ir už 30 eurų, tikino šio prekybos tinklo atstovai. Tačiau šiemet atlikta prekybos tinklo „Maxima“ lojalių klientų apklausa rodo, kad 44 proc. žmonių planuoja Kalėdų stalui išleisti 51-100 eurų. Pernai tiek skirti planavo 40 proc. apklausos dalyvių. Dar 31 proc. ketina skirti daugiau nei 101 eurą. 2018 m. lapkritį taip teigusių buvo net 10 procentinių punktų mažiau – 21 procentas. Tokia pat dalis apklaustųjų kaip ir pernai – 22 proc. – planuoja išleisti 31-50 eurų.
„Žmonės numato skirtingas išlaidas dovanoms ir vaišėms, tačiau tai neturi būti pasirinkimas tarp kainos ir kokybės. Paruošti šventinį stalą nekainuoja daug“, – sakė V.Drulienė.
Prieš pat šventes jau paruoštų patiekalų paklausa šokteli šimtais procentų. Per Kūčias ir Kalėdas vienais populiariausių patiekalų tampa silkė pataluose, kepta lydeka, karpis, balta ir burokėlių mišrainės, tortai ir plokštainiai su maskarponės sūriu. Visgi metai iš metų pastebima tendencija, jog klientai perka ir mėgstamus, tradicinius patiekalus, primenančius mamos virtuvę, ir intensyviai ieško naujienų – dar neragautų skanėstų, kurie pasižymėtų naujais skoniais.
Kalėdoms jau ruošiasi
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, pasiruošimas didžiausioms metų šventėms jau prasidėjo. Likus 4-5 savaitėms iki Kalėdų paklausūs tampa dekoro elementai, saldumynai, pradedama ieškoti dovanų. Likus 2-3 savaitėms žmonės pradeda galvoti, ką patieks ant šventinio stalo, ir perka ilgesnio galiojimo produktus maisto ruošai bei dovanas. Šiuo laikotarpiu piką pasiekia eglučių bei dekoro elementų paklausa.
Likus kelioms dienoms iki šventės, parduotuves užplūsta didžiausi klientų srautai. Klientai įsigyja šviežio maisto produktus šventinio stalo patiekalams gaminti ir jau paruoštus patiekalus tam, kad netektų vargti virtuvėje. Taip pat priedus prie dovanų ir jų pakavimo reikmenis.
Likus kelioms dienoms iki švenčių šiame prekybos centre silkės pataluose parduodama 330 proc. daugiau, keptos lydekos – 160 proc., baltos mišrainės – 250 proc., plokštainio su maskarpone – 300 proc., kepto karpio – 150 proc. daugiau.
Ekologija ir ant Kalėdų stalo
„Viena pagrindinių vartojimo tendencijų dabar yra augantis sąmoningumas – daugiau dėmesio ekologijai, tvariam vartojimui, sveikumui. Daugiau nei pusei mūsų klientų svarbu ar net labai svarbu, kad produktai ant šv. Kalėdų stalo būtų sveikesni, ekologiški, o pasibaigus šventėms neliktų vaišių, kurias tektų išmesti“, – sakė Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė“. Tokius prioritetus atspindi ir pardavimų statistika – pastaraisiais metais gruodžio mėnesį ekologiškų produktų paklausa išaugo vidutiniškai penktadaliu.
Pasak V.Drulienės, nuo devyniasdešimtųjų, kai pradėjome atvirai švęsti Kalėdas, pasikeitė labai daug kas. „Tuomet sugrįžo anksčiau užgniaužtos tradicijos, o dabar dažnas jas interpretuojame individualiai ir šiuolaikiškai. Atėjome iš laikmečio, kai šiandien savaime suprantami produktai ir prekės buvo deficitas. Šiandien kiekvienas gali kruopščiai planuoti šventinius patiekalus iš anksto arba pasirūpinti jais vos per keletą valandų. Pasikeitė labai daug, tačiau pasiruošimo šventėms įpročiai rodo – svarbiausios tradicijos liko gyvos ir žmonių saugomos, tiesiog dabar jas papildo ir daugiau lankstumo suteikia naujos galimybės“, – kalbėjo viena prekybos tinklo vadovių.
Keliautojui, kulinarui Vytarui Radzevičiui iš sovietmečiu su šeima švęstų Kalėdų be kitų detalių įstrigęs įspūdis: nors perkamoji galia anuomet buvo kur kas kuklesnė nei šiais laikais, Kalėdų stalą visi sugebėdavo paruošti kuo prabangiausią.
Tik tuo metu prabangos supratimas buvo visai kitoks.
„Buvo aišku, kad nei žirnelių, nei majonezo, kuris buvo šaldytuve, negalėjai liesti. Tai buvo skirta svečiams. O vaikams didžiausias džiaugsmas buvo išgerti žirnelių skystį“, – su šypsena prisiminė V.Radzevičius.
Jam kaip ir daugeliui kitų žiemos šventės kvepia mandarinais. „Net ir tais laikais visada ant stalo atsirasdavo mandarinų“, – prisiminė keliautojas.
V.Drulienė skaičiavo, kad likus kelioms savaitėms iki Kalėdų ir prasidėjus mandarinų sezonui jų parduodama tris keturis kartus daugiau, o iškritus pirmajam sniegui jų pardavimai dar labiau šokteli.
Mažiau kalakutų ir daržovių
Panašu, kad britų tradicinė kalėdinė vakarienė šiemet kainuos gerokai brangiau nei ankstesniais metais.
Šiais, 2019-aisiais, buvo išperinta mažiau kalakutų, nes dėl karštos vasaros paukščiai sudėjo mažiau kiaušinių, skaičiuoja verslo konsultavimo įmonė CGA. Ji atkreipė dėmesį, kad dėl to kilo kalakutienos kainos. Be to, dalis kalakutų augintojų pakeitė profilį – ėmė auginti vištas.
O štai drėgnas oras ir potvyniai sumenkino daržovių, pavyzdžiui, Briuselio kopūstų ir bulvių, derlių.
Panašu, kad šią žiemą brangiau kainuos ir kalėdinis kumpis – daugybė kiaulių buvo paskersta kovojant su afrikiniu kiaulių maru, rašo bbc.com.
CGA skaičiavimais, sumenkus pasiūlai, per kovą-spalį kiaulienos kainos pakilo 10 procentų.
Minėta kompanija kartu su „Prestige Purchasing“ stebi maisto kainų pokyčius ir kas mėnesį sudaro kainų indeksą. Partnerės teigia, kad per pastaruosius trejus metus maisto ir gėrimų kainos kilo negailestingai.
Indekso skaičiai rodo, kad per 12 pastarųjų mėnesių maisto ir gėrimų kainos pakilo 6,77 procento. Tai keturis kartus daugiau, nei skelbia oficialus britų vartotojų kainų indeksas, pagal kurį infliacija siekia 1,5 procento.
„Prestige Purchasing“ vykdomasis direktorius Shaunas Allenas atkreipė dėmesį, jog pabrangusi kalakutiena ir kiaulienos kumpis lems tai, kad Kalėdoms pirkėjai greičiausiai rinksis kitokią mėsą.
