Remiantis apklausos rezultatais, sparčiai traukėsi save skurdžiai gyvenančių gyventojų grupei prisikiriančių skaičius – jis per 10 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai, iki 6 procentų.
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad matoma paradoksali situacija: nors gyventojai nurodo gyvenantys geriau ir galintys daugiau lėšų skirti gyvenimo malonumams, tuo pat metu šiek tiek didesnė jų dalis yra įsitikinusi, kad šiandien gali įpirkti mažiau.
„Būdingas jausmas, kad už tas pačias lėšas galime nusipirkti mažiau, negu 2009 metais“, – antradienį konferencijoje kalbėjo Jūratė Cvilikienė.
Jaučiamas kainų didėjimas
Tyrimo duomenimis, nuo 2009 iki 2019 metų padidėjo gyventojų išlaidos gyvenimo malonumams – laisvalaikio pramogomis, drabužiams, hobiams, saldumynams, gurmaniškiems skanėstams, aksesuarams.
„39 proc. gyventojų sako, kad šiuo metu gali įpirkti mažiau arba daug mažiau nei prieš dešimtmetį, o teigiančių, kad jie gali įpirkti daugiau, dalis siekia 35 proc. Taigi, nors pastaruosius 10 metų gyvenimas Lietuvoje gerėjo, vis tik netrūksta gebančių save įtikinti priešingai“, – sakė J.Cvilikienė.
„Swedbank“ finansų instituto vadovė atkreipia dėmesį, kad pesimizmą gyventojai demonstruoja vertindami tai, kiek per pastaruosius 10 metų augo jų pajamos, lyginant su prekių ir paslaugų kainomis.
„Gyventojai apklausoje sakė, kad per 10 metų jų asmeninės pajamos paaugo 67 proc., o prekės ir paslaugos pabrango 151 procentu. Gavusi šio tyrimo rezutaltą galvojau, kad tikrai atrodo įspūdingas toks brangimas, arba mūsų nuomonė apie tokį brangimą. Bet tai yra mūsų jausmas, taip atrodo mūsų žmonėms“, – kalbėjo J.Cvilikienė.
Vis dėlto statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojai dėl savo pajamų augimo yra gana teisūs – atlyginimai per 10 metų augo 77 proc., pensijos – 60 proc., sudarydamos beveik 69 proc. augimo vidurkį. Tačiau, kaip rodo „Swedbank“ skaičiavimai, kainų augimo įvertinimas nuo realybės skiriasi daugiau kaip 7 kartus – infliacija per dešimtmetį demonstravo apie 20 proc. siekusį augimą.
„Mūsų tyrimai atkleidžia dviejų Lietuvų fenomeną, kada viena grupė žmonių sako, kad gali daugiau sau leisti, kita – kad gerėjimo nejaučia ir negali sau leisti daugiau, nei 2009 metais“, – apibendrino finansų instituto vadovė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų spalį. Tyrimo metu apklausti 1008 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
