Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras siūlo atostoginius apskaičiuoti atsižvelgiant į konkretų atostogų laikotarpio mėnesio atlygį, o įprotį kaupti atostogas visiškai išgyvendinti.
Darbdaviams tai nelabai rūpi, užtat profesinės sąjungos nesutinka su naujovėmis. Tiktai buhalteriai neslepia, kad dabartinė tvarka yra ydinga.
Daug ką lemia ir mėnuo
„Vieša paslaptis, kad pagal dabartinę sistemą, kai atostoginiai skaičiuojami pagal paskutinių trijų mėnesių atlyginimą, atostogoms pasirinktas mėnuo lemia jų dydį. Jis skirtingais mėnesiais gali būti keliasdešimt eurų mažesnis arba didesnis.
Pagal mūsų siūlomą skaičiavimo sistemą nebeliktų klausimų, kada geriau išeiti atostogų, kuris laikotarpis yra geresnis“, – poreikį keisti nusistovėjusią tvarką aiškino centro vadovas Antanas Matusa.
Centras siūlo, kad atostoginiai būtų virtualiai kaupiami kiekvieną atostogų laikotarpio mėnesį, atsižvelgiant į konkretaus mėnesio atlygį, ir išmokami kartu su atlyginimu.
Kita vieša paslaptis, anot A.Matusos, yra tai, kad kai kurie darbuotojai sukaupia nesuprantamai daug atostogų.
Taip nutinka ne per vienus metus, o jei tokie žmonės kyla karjeros laiptais ir didėja jų atlyginimas, tuomet tvarka, kai atostogų pinigai skaičiuojami pagal paskutinių trijų mėnesių algą, yra itin nepalanki darbdaviui.
„Be to, tokiems žmonėms išeinant iš darbo turi būti išmokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Jos skaičiuojamos pagal paskutinius atlyginimus, o ne pagal tuos, kurie buvo mokami, kai atostogos kaupėsi“, – aiškino A.Matusa.
Taip pat siūloma atostoginius sumokėti kaip dvyliktąjį atlyginimą. O kada išnaudoti atostogas ir leisti šiuos pinigus, turėtų rinktis pats darbuotojas.
Profsąjungos stoja piestu
Bet Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesutiko su naujais siūlymais.
„Apklausėme darbuotojus – visi patenkinti dabartine sistema, mano, kad ji teisinga ir skaidri.
Iki šiol negirdėjome, kad esama atostoginių apskaičiavimo tvarka kam nors kelia problemų“, – siūlymais stebėjosi pašnekovė.
Jos įsitikinimu, nauja tvarka tik pasitarnautų kaip būdas, padedantis darbdaviui sutaupyti.
„Juk yra darbuotojų, kurie gauna pastovią ir kintamą atlyginimo dalis. Jei skaičiuojant atostoginius bus prisirišta tik prie bazinio dydžio, žmogus nepagrįstai neteks labai daug pajamų.
Idėja, kad, atitinkamai padidinus, algą žmogus atostoginius galėtų susikaupti pats, yra graži. Tik ne visiems. Suprantu, kad, gaudamas 5 tūkstančius eurų, gali atsidėti viskam – ir didesnei pensijai, ir papildomam socialiniam draudimui, ir atostogoms. Bet kalbėkime apie statistinį lietuvį“, – aiškino profsąjungų vadovė.
Pasak jos, atostogos – ne darbdavio suteiktas priedas, o laikas, kai žmogus atkuria per 11 darbo mėnesių prarastas jėgas.
„Tai privalomas laikotarpis, kurį darbdavys turi suteikti ir apmokėti, kad žmogus jaustųsi darbingas ir kurtų pridėtinę vertę“, – teigė I.Ruginienė.
Vargas dėl skaičių
I.Ruginienės neįtikino ir argumentas, kad dėl dabar galiojančios tvarkos buhalteriams itin keblu apskaičiuoti atostoginius.
„Absoliutus absurdas. Vienoje ar kitoje srityje apskaičiuojant atostoginius yra tam tikrų subtilybių, ypač kai taikoma suminė laiko apskaita ir kai darbo užmokestis nepastovus.
Bet buhalteriai puikiai žino visą sistemą, jie vadovaujasi programomis, todėl apskaičiuoti atostoginius tėra kelių minučių reikalas“, – teigė profsąjungų atstovė.
Bet Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė aiškino priešingai.
„Jei pakalbintumėte buhalterį, kuriam reikia skaičiuoti algas, kai yra netipinis, Darbo kodekse neaptartas darbo režimas, išgirstumėte visokių nesąmonių.
Galiu tiktai patvirtinti, kad tuomet, kai taikomas nestandartinis darbo apmokėjimas, atostoginiai puse atvejų skaičiuojami neteisingai“, – kalbėjo D.Čibirienė.
Pašnekovė kritikavo dabar galiojančią skaičiavimo tvarką, kai darbuotojas atostoginius užsidirba per vienus ar dvejus metus, o išmokami jie pagal trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį.
Dėl to, pasak D.Čibirienės, darbdavys gali susiplanuoti, kada darbuotojas pasinaudos teise į nepanaudotas atostogas.
Be to, dėl skirtingų darbo dienų skaičiaus per mėnesį neretai nukenčia ir darbuotojai – tam tikrais mėnesiais atostogauti palankiau, nes gauni didesnius atostoginius, o kitais nutinka priešingai.
Didelio skirtumo nemato
Tiesa, patys darbdaviai dėl to ne itin išgyvena. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tikino, kad esminio skirtumo, kaip skaičiuoti atostoginius, nemato.
„Jeigu tiesiog sumoki dvyliktąjį atlyginimą, gal tai padaryti paprasčiau, tačiau atostogos ne visada išnaudojamos. Jei jas apskaitai, konkreti apskaita preciziškesnė. Nebent tikslumo mėgėjai pasakys, kad toks kelias geresnis“, – svarstė V.Sutkus.
