„Jei šis tarifas įsigalios, ne dėl savo kaltės nukentės pasienio smulkieji prekybininkai, ypač tai smogs Joniškio, Rokiškio, kitų pasienio regionų prekybininkams, kuriems jau ir dabar nebuvo lengva. Jei turėjome ekonominį turizmą Lenkijos kryptimi, dabar jis išaugs ir į Latvijos pusę“, – sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila.
Pasak jo, prekybininkai nėra nusistatę prieš akcizų alkoholiui didinimą, bet tai turi būti daroma atsižvelgiant į kaimyninių šalių kontekstą, nes esant atviroms sienoms tai veikia verslininkų konkurencingumą. Dabar jie turės konkuruoti su už sienos esančiais verslininkais, kuriems jų valdžia sudarė geresnes konkurencines sąlygas.
„Latvijai pernai sumažinus alkoholio acizus, prekybininkai iškart pajuto rezultatus, sumažėjo prekybos apyvartos, o mes ketiname alkoholį dar labiau pabranginti. Bėda ta, kad mes priimame sprendimus neskaičiuodami kiek prarandame. Latvija ir Estija buvo pakėlusi akcizus alkoholiui ir netrukus nuleido. Manau dėl to, kad aiškiai pamatė, jog tai buvo klaidingas žingsnis“, – sako E. Radžvila.
Finansų ministerija pažymi, kad, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis apie alkoholinių gėrimų pardavimus, per penkerius metus etilo alkoholio rinka susitraukė 7,2 proc., kai vyno ir kitų fermentuotų gėrimų traukėsi apie 37,5 proc., tarpinių produktų – 83,8 proc., alaus – 23,6 proc.
Padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, prognozuoja Finansų ministerija.
