„Pasižiūrėkime užsienio praktiką, Vakarų valstybėse atostoginių sąvokos nėra. Jie gauna atlyginimą vieną kartą per savaitę. Atostoginiai yra matematinė formulė, tik žmogus gali gauti matematiškai truputį daugiau už atlyginimą arba truputį mažiau. Ten paklaida yra tikrai nedidelė, priklausomai nuo formulės ir kurį mėnesį eini atostogų. Mes galvojame, ar tai yra reikalingas veiksmas“, – Eltai sakė E. Filipavičiūtė.
Pasak jos, atostoginių skaičiavimas tampa „darbu dėl darbo“.
„Darbuotojams atostogų priklauso, tarkime, mėnuo per metus. Žmogus dirba, aš, kaip darbdavys, jam moku sutartą atlygį, ir ar atostogauja, ar dirba, aš jam vis tiek privalau mokėti. Ta paklaida ar neša pridedamąją vertę? Nes mes turime programuoti, pas mus gali būti klaidų tikimybė skaičiuojant vidurkį, kažkokio mato vieneto neįdėti galima, kokia nauda. (...) Išeina darbas dėl darbo“, – Eltai teigė Buhalterinės apskaitos departamento direktorė.
E. Filipavičiūtės teigimu, tarp išmokamos atostoginių sumos ir darbo užmokesčio susidarytų tik minimalus skirtumas.
„Pati esmė nesikeičia, vis tiek bet kokiu atveju žmogus gauna pinigus. Jei žmogus metų eigoje išeina tris ar keturis kartus atostogų, matematiškai paskaičiavus, ar jo atostoginiai, ar jo atlyginimas, būtų lygybės ženklas arba be galo nedidelė paklaida“, – sakė ji.
Darbo kodekse įtvirtinta atostoginių sąvoka, kuria kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
