Daug akcijų – mažai paveikumo
Rinkos tyrimų bendrovės „Retail Zoom“ vadovas Artūras Urbonavičius pastebi, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų ir Vidurio Europos valstybių, taikomi gerokai lengvesni akcijų veiklos ribojimai nei Vakarų Europos valstybėse, kur šios yra labiau reguliuojamos tad ir naudojamos daug rečiau.
Nekontroliuojamos galimybės skelbti akcijas pastaraisiais metais ėmė kurti pačiam akcijų fenomenui žalingą reiškinį – pažadų neišpildančias nuolaidas bei persisotinimą įvairiausio tipo pasiūlymais. Plačiau apie tai A. Urbonavičius kalbės lapkričio 14 d. vyksiančioje „Baltic Retail Forum 2019“ konferencijoje, savo pristatyme „Akcijos – gėris ar blogis?“.
„Per didelė akcijų gausa – kai pirkėjams nuolat viską siūloma pirkti su nuolaida – juos atbukina. Tuomet ši rinkodaros priemonė tampa savęs pačios parodija ir nustoja veikti. Kaip banaliai tai beskambėtų, prekybininkas turi pažinti savo pirkėją ir siūlyti nei per didelę, nei per mažą nuolaidą, tai daryti tinkamu laiku ir periodiškumu. Dabartinis masinių akcijų inertiškumas savaime aprims, nes imama suprasti, kad kartais mažiau yra daugiau“, – analizuoja „Retail Zoom“ vadovas.
Jo teigimu, kadangi kiekviena akcija prekybininkui kuria papildomus administravimo bei viešinimo kaštus, tikėtina, kad artimoje ateityje akcijos bus vykdomos rečiau, tačiau tikslingiau – būtent tokia tendencija šiandien matoma daugelyje Vakarų Europos šalių.
Visada, visur ir visiems nebeveikia
Rinkos analitikas atkreipia dėmesį į atvejus, kai siekiant paskatinti pardavimus, vartotojams pateikiamos nuolaidos prieš tai tikslingai padidinus produkto kainas. Jo teigimu, tokios praktikos poveikis ilgalaikiams pardavimams atsiliepia ypač neigiamai.
„Pirkėjai labai greitai atpažįsta, kokia akcija yra „tikra“, o kokia tik imitacija. Imitacija suformuoja per didelius vartotojo lūkesčius bei paruošia jį nusivylimui, po kurio eina prisitaikymas – jis gali išvis nustoti pirkti tam tikrų kategorijų prekes, konkrečius prekės ženklus arba tai daryti tik akcijos periodais. Tad dėl trumpalaikių akcijos tikslų smukdoma visa prekės ženklo vertė“, – sako A. Urbonavičius.
Be abejo, vienos formulės sukurti veiksmingai akcijai nėra – skirtingoms prekių grupėms naudingi kitokie akcijų dydžiai bei periodiškumai. Be to, prekes skiria ir kainos elastingumas, t. y. prekės paklausos priklausomybė nuo kainos pasikeitimo. Pavyzdžiui, alkoholio prekės paprastai yra mažo elastingumo, nes susidūrę su lūkesčių netenkinančia kaina, pirkėjai greitai pasirenka kitą prekės ženklą. Būtent todėl pastaraisiais metais daugybė pardavėjų investuoja į lojalumo programas – tai padeda apibrėžti akcijas, pritaikant jas konkrečiam pirkėjui ir jo santykiui su preke.
„Blogiausias akcijos pavyzdys – visada, visur ir visiems. Akcijų sėkmę matuoti reiktų pagal jos trukmę, priklausančią nuo produkto apyvartos ciklo. Pieną perkame kas antrą dieną, kavą kas mėnesį, o skalbimo miltelius kas tris mėnesius. Todėl visų produktų pirkimo ir vartojimo ciklas skirtingas. Turbūt pats objektyviausias akcijos sėkmės rodiklis – kiek naujų pirkėjų viena ar kita akcija pritraukė pirkti vieną ar kitą produktų kategoriją ar konkretų prekės ženklą. Bet visais atvejais akciją galima laikyti nepavykusia, jei po akcijos periodo produkto pardavimai sulėtėja ar beveik sustoja iki kitos akcijos“, – analizuoja rinkos tyrėjas.
Akcijos svarba nemažės
Visgi prognozuojamas akcijų kiekio sumažėjimas ir suasmenintų (individualizuotų) pasiūlymų pateikimas tik sužadins pirkėjų norą rasti geriausią kainos ir kokybės santykį. Vasaros, Sausio ar „Juodojo penktadienio“ išpardavimų periodai, skirti suintensyvinti pardavimus šiems natūraliai sulėtėjus, turėtų išlikti tokie pat svarbūs, mat yra naudingi tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.
„Akcijų svarba yra nepaneigiama ir tik prastas jų organizavimas supriešina prekybininką, gamintoją bei pirkėją. Iš tiesų akcija padeda išpildyti svarbiausią pirkėjo norą – rasti geriausią kainą ir gerą (arba priimtiną) kokybę, o gamintojui ir pardavėjui padeda pritraukti dėmesį. Todėl akcijų svarba nemažės – jei vienam pirkėjui žemų kainų reikia, tai kitas į jas irgi dairosi, nors ir neprivalo taupyti. Ieškoti geresnių sąlygų – žmogiška prigimtis, tad pardavėjas nors ir mažindamas apimtis, vis tiek privalės patenkinti šį poreikį“, – sako A. Urbonavičius.
