„Kapavietes tenka tvarkyti, kai vanduo paplauna paminklo pamatus, kartais būna, kad jis ir visą kapą apsemia – viskas nuskęsta. Būna, kad kertami medžiai apgadina kapavietes, o žiemą dėl šalčio įskyla ne tik paminklai, bet ir jų detalės, išsikilnoja plokštės. Tokiais atvejais prireikia nemažai pinigų“ – BNS sakė kapų priežiūros paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės savininkė Vitalija Liutavičienė.
Draudžia dvi benbdrovės
Lietuvoje kapavietes apdrausti galima jau šešerius metus. Tokią paslaugą teikia draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir „Ergo Lietuva“. Tačiau nė viena jų nedraudžia kapų atskirai, tai padaryti galima tik draudžiant turtą.
„Lietuvos draudimo“ Turto draudimo rizikos vertintojas Aivaras Tumėnas sakė, kad per šešerius metus įmonė apdraudė beveik 1,5 tūkst. kapaviečių.
Pasak „Ergo Lietuva“ turto draudimo ekspertės Ingos Žvirblytės, įmonė 2018 metais apdraudė beveik 2 tūkst. paminklų.
Bendrovė BTA taip pat ketino teikti tokią paslaugą – pernai šį draudimą porą mėnesių siūlė kaip akciją, bet ilgiau jos nepratęsė. Įmonė ateityje svarsto vėl teikti tokias paslaugas.
Visgi kapaviečių draudimas populiarus ne visur.
Birštono rajono Škėvonių kapinių prižiūrėtoju 15 metų dirbantis Valentinas Gataveckas BNS teigė žinantis vienintelį kapavietės draudimo atvejį – jos savininkas įtarė, kad išardyti paminklo pamatai.
„Net keista buvo, kad draudė. Tai buvo naujiena. Net nebuvau girdėjęs apie tokius dalykus. Aplinkui kapą nėra jokių pavojų – nei medžių, nei vanduo apsemia“, – sakė kapinių prižiūrėtojas.
V. Gataveckas svarstė, kad kapinių prižiūrėtojai turėtų žinoti apie apdraustas kapavietes, kad incidento atveju greičiau informuotų šeimininkus.
Kapavietes ir apvagia, ir niokoja
Šiuo metu vidutinė su kapavietėmis susijusi žala siekia net 700 eurų, tačiau kartais nuostoliai būna ir dvigubai didesni.
„Lietuvos draudimas“ yra išmokėjęs 1,5 tūkst. eurų klientui, iš kurio prižiūrimos kapavietės buvo pavogta bronzinė angelo skulptūra. Tokio paties dydžio žalą yra tekę atlyginti ir asmeniui, kurio paminklą stipriai apgadino ant jo užvirtęs kito kapo antkapis.
„Šiuo metu populiarūs tokie kapų priežiūros sprendimai, kurie sudaro sąlygas kuo rečiau juos lankyti ir paprasčiau prižiūrėti. Tai – itin patrauklu ilgapirščiams: vagiamos ne tik skulptūros ir paminklai, bet kapus juosiantys apvadai, vazos.
Vandalai paminklus nuverčia, sugadina kapų tvoreles, sudaužo vazas ar kitus kapų puošybos elementus. Paprastai kapinės nėra nuolat saugomos, todėl rasti kaltininkus – labai sunku“, – pripažino A.Tumėnas.
Kapavietės draudžiamos ne tik nuo vagysčių ar vandalizmo atvejų, bet ir nuo gamtos stichijų, gaisro. Draudimas pasirūpina ir žalos atlyginimu, jei, pavyzdžiui, ant kapo užvirsta medis.
Vidutinė žala siekia 700 eurų
„Kapavietės nėra apsaugotos nuo gamtos stichijų. Pastebime, kad dažniausiai nuostoliai ir skaičiuojami po audros, kai ant kapų užvirsta medžiai ar šakos, liūtys išplauna tvorelių bei paminklų pamatus ir šie nuvirsta.
Vidutinė žala siekia 700 eurų, tai yra tikrai nemažai ir didelei daliai Lietuvos gyventojų ši suma – reikšminga, jei reikėtų ją atlyginti patiems“, – pastebėjo A.Tumėnas.
Pasak eksperto, apie kapaviečių draudimą kalbėti pradėjo patys klientai – vis daugiau jų kasmet pasiteiraudavo, ar tokia galimybė neteikiama.
„Paminklų ir kapaviečių draudimas yra turto draudimo rūšis ir ją įsigyti galima kartu draudžiantis savo turtą. Gyventojai gali pasirinkti kelis draudimo variantus: nuo minimalaus iki maksimalaus, apimančio visas rizikas. Vakaruose ši paslauga yra pakankamai populiari ir tampa net kompleksine laidotuvių išlaidų dalimi“, – aiškino ekspertas.
Draudimu rūpinasi moterys
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad dažniau kapavietes draudžia vyresnio amžiaus moterys. Trys ketvirtadaliai paslauga besinaudojančių klientų yra vyresni nei 50 metų amžiaus.
„Apklausos rodo, kad 1 iš 9 Lietuvos gyventojų pageidautų apdrausti artimųjų kapavietėje esančius paminklus ir apsisaugoti nuo vandalų išpuolių ar gamtos stichijų sukeliamų nuostolių. Tačiau ketvirtadalis apklaustųjų niekada nepagalvojo, kad toks draudimas gali egzistuoti“, – aiškino A. Tumėnas.
Dažniausiai kapaviečių draudimu naudojasi Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestuose gyvenantys bendrovės klientai.
