Bankų ir prekybos tinklų mokesčius sieja su lengvatos dyzelinui mažinimu
„Aš norėčiau matyti bendrą kontekstą su kitomis mokesčių iniciatyvomis, konkrečiai su mūsų iniciatyva dėl (žemdirbių – BNS) dyzelino. Būtų, manau, ne visiškai priimtina ir, ko gero, netgi kenksminga, jeigu ir toliau nedrįstume sumažinti lengvatos vienam iš sektorių, kuris ir taip negali skųstis lengvatų stoka, o tuo tarpu papildomai apmokestintume kitus du sektorius, kurie šiandien jokiomis ypatingomis privilegijomis ir lengvatomis nesinaudoja“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.
Jis pripažino, kad bankų aktyvų ir prekybos tinklų apmokestinimas yra aktuali problema, tačiau sakė nenorintis kalbėti apie atskirus mokesčius „išpešant juos iš bendro konteksto“.
„Ir dabar pasigirsta kartais ganėtinai pagrįstos kritikos, kad mes kalbame apie atskirus mokesčių pasiūlymus nelabai susiedami juos su tuo, ką ketiname padaryti socialinės politikos srityje. Galbūt kartais specialiai šie klausimai yra atskiriami – va čia mokesčių, o čia pensijų, vaiko pinigų ir kitos iniciatyvos. Tai yra neteisinga, nes tada sugriūva visa logika ir nebesimato, dėl ko tos mokesčių iniciatyvos yra teikiamos“, – aiškino G. Nausėda.
„Jos yra teikiamos ne tam, kad mazochistiškai norima apmokestinti dar daugiau, o tam, kad būtų daugiau perskirstoma BVP per nacionalinį biudžetą ir mes turėtume tam tikras finansines prielaidas gerovės valstybei įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Nėra puolimas prieš visuomenę
Prezidentas pabrėžė, kad siūlymas mažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui nėra puolimas prieš jų visuomenę.
„Mes tiesiog prašome atskirų visuomenės grupių prisijungti prie bendrų tikslų, nestovėti nuošalyje. Mes tikrai girdime tame tarpe ir žemdirbių balsą, mano patarėjau jau ne kartą susitiko su įvairių žemdirbių asociacijų atstovais, ieško kompromiso ir mes tikrai atsižvelgėme į jų reikalavimus. Pirminis pasiūlymas yra pakoreguotas – 50 proc. žymėto dyzelino lengvatos sumažino pasiūlymas virto 20 proc. sumažinimu“, – tvirtino G. Nausėda.
„Mus įgalino ir paskatino tai padaryti Vyriausybės sprendimas dalį šitos problemos spręsti per kvotų reguliavimo klausimą. Galima sakyti, kad šitoje vietoje atsižvelgta į visų pusių interesus. Tikimės žemdirbių supratimo“, – pridūrė jis.
Prezidentūra akcizą žemdirbių dyzelinui siūlo didinti nuo 56 iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų – tai leistų į valstybės biudžetą 2020 metas papildomai gauti 17 mln. eurų pajamų. Papildomos biudžeto pajamos apskaičiuotos į jas neįtraukiant Finansų ministerijos siūlomo akcizo dyzelinui didinimui įtakos.
Ministerija dyzelinio standartinį akcizą siūlo didinti 25 eurais iki 372 eurų, o žemdirbių dyzelino – taip pat 25 eurais iki 81 euro už 1 tūkst. litų. Tai leistų biudžeto pajamas padidinti atitinkamai 24 mln. ir 6,5 mln. eurų.
Mano, kad vertėtų toliau plėsti NT apmokestinimo bazę
Prezidentas G.Nausėda teigia, kad svarbu sistemingai plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, tačiau paaiškinant visuomenei, kurią jos dalį ir kokiu mastu palies pokyčiai.
„Šiuo metu esame savotiškoje pusiaukelėje tarp selektyvaus nekilnojamojo turto apmokestinimo ir visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Tai manau, kad toliau atsargiai reikia tai daryti mažinant neapmokestinamojo turto kartelę, tačiau čia aš matau tam tikro visuomenės gąsdinimo“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad dabartinis Finansų ministerijos siūlymas neapmokestinamą ribą gyventojui mažinti nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų, paveiks tik dalį NT savininkų.
„Net ir pati fiskalinė išraiška to mokestinio pasiūlymo yra 8 mln. eurų, tai rodo, kad vis dėlto apmokestinimas lies tiktai labai nedidelę žmonių dalį ir tos mokesčių sąskaitos, būtent šiuo atveju, turbūt pasieks tuos, kurie turi didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, tai yra, pagal savo socialinę kryptį šis mokestis veikia ne prieš socialinį solidarumą, o socialinio solidarumo link“, – sakė G. Nausėda.
Ministerija skaičiuoja, kad iš NT mokesčio valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus. Pasak jos, gyvendinus iniciatyvą mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Ragino automobilių mokestį labiau sieti su prabanga, ne vien tarša
Prezidentas paragino automobilių mokestį sieti ne vien su tarša, bet ir su automobilio galia ar verte.
„Po truputį taršą apmokestinti reikia (...), bet kita vertus turime galvoti ir apie tai, kad prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, mokesčio siejimas vien su tarša nėra socialiai jautrus ir „didina apmokestinimą tų visuomenės grupių, kurios stokoja lėšų“.
„Mes siūlėme derinti taršos apmokestinimą su galia, darbiniu tūriu arba automobilio verte, kas būtų jau labiau panašu į prabangos arba didesnės vertės apmokestinimą“, – sakė šalies vadovas.
„Dabar gali atsitikti taip, kad viena ranka mes ketiname siūlyti socialinės politikos priemones, kurios leis padidinti vargingai gyvenančių žmonių pajamas, kita ranka iš jų atimsime tai, ką davėme. Nematau tame labai didelės logikos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Aplinkos ministerija siūlo įvesti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai susieti su išmetamu anglies dvideginio kiekiu. Mokesčių dydis galėtų siekti nuo keliasdešimties eurų iki 1400 eurų. Dyzelinu varomi automobiliai būtų apmokestinami kelis kartus daugiau nei transporto priemonės su benzinu.
Ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją. Planuojama, kad mokestis įsigalios jau kitų metų pradžioje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į biudžetą būtų surenkama 29 mln. eurų per metus.
Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių automobilių valdytojai neturės mokėti taršos mokesčio. Jį turės mokėti tie, kurie taršių transporto priemonių valdytojais bus tapę nuo 2020 metų.
