Kiek anksčiau buvo skelbta apie ketinimus įvesti automobilių taršos mokestį, labiau apmokestinti bankus. Kodėl valdžia nori didinti ir įvesti naujus mokesčius?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su finansų ministru Viliumi Šapoka bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperte Ieva Valeškaite.
– Ministre, jūs esate sakęs, kad mokesčius didinti būtina. Kodėl? Kam atiteks tie papildomi milijonai, suplaukę į valstybės aruodą?
V.Šapoka: Tai nėra savitikslis dalykas. Šiuo metu valstybė yra prisiėmusi daug įsipareigojimų – reikia padidinti pensijas, vaiko pinigus.
– Dėl to suderėjo naujoji koalicija.
V.Šapoka: Yra pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis dėl viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo. Ar reikia didinti atlyginimus mokytojams? Taip. Ar reikia didinti pensijas? Taip. Ar reikia didinti vaiko pinigus? Taip. Bet finansų ministras turi sugalvoti, kaip tuos įsipareigojimus padengti.
Pateikėme pluoštą teisės aktų projektų, kuriuose surašėme tikrai nuosaikius pasiūlymus peržiūrėti benzino, gazolių, kaitinamojo tabako akcizus.
– Akcizai bus didinami, tvirtinant biudžetą?
V.Šapoka: Ir ankstesniais metais taip pat kartu su biudžetu būdavo priimami panašaus pobūdžio pakeitimai. Bet viskas atsiremia į tai, kad turime gyventi pagal išgales ir, jeigu sukelti visuomenės lūkesčiai, valstybės finansai turi sudaryti jiems galimybes.
Šiuo atveju tai ir daroma. Matome bendrą vaizdą, ir jis mums leis priimti tikrai realistinį biudžetą atsižvelgti į tai, kad kitais metais ekonomikos augimas tikrai bus daug lėtesnis. Bet valstybė įsipareigojimus turi vykdyti. Papildomo finansavimo liūto dalis nukeliaus pensijoms didinti, nes tai yra užprogramuota indeksavimo formulėje.
– NT apmokestinimo klausimas – vienas iš jūsų siūlymų. Siūloma nuleisti kartelę, nuo kurios mokamas mokestis – nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų.
Kodėl būtent tokia suma? Tikitės surinkti 8 mln. eurų, kuriuos sumokės apie 37 tūkst. asmenų, iš jų dauguma – vilniečiai. Tačiau juk taikomasi ne į prabangaus būsto savininkus, o į viduriniąją klasę?
V.Šapoka: Grįžkime prie šio mokesčio ištakų. Pradinė idėja buvo mokesčius taikyti būsto vienetui.
Tačiau Konstitucinis Teismas pasisakė, kad toks mokestis gali būti taikomas asmeniui – mokesčių mokėtojui.
Štai paprastas pavyzdys, kaip keisis situacija.
Dabar moka mokesčius tik tie, kas turi ypač prabangų būstą. Bet jeigu šeima – vyras ir žmona turi 210 tūkst. eurų vertės būstą, jie abu yra mokesčių mokėtojai, tad mokesčius reikės mokėti nuo sumos, kuri viršija 200 tūkst. ribą – nuo 10 tūkst. eurų. Tai sudarytų 50 eurų. Ar tikrai tai yra didelė našta? Manau, kad ne.
– Ieva Valeškaite, kaip jums atrodo, ar tai didelė našta?
I.Valeškaitė: Turbūt priklauso nuo kiekvieno žmogaus pajamų. Daug kam ir keliasdešimt eurų yra dideli pinigai.
Jeigu žmogus vienas ir augina du vaikus, tai jam ta mokesčių našta galėtų būti pakankamai sunki.
– Ministre, kodėl, kalbant apie šį mokestį, vis dar egzistuoja lengvata – ūkininkai, menininkai išvengs to mokesčio? Ar nereikėtų šitos lengvatos atsisakyti?
V.Šapoka: Dabartiniai siūlymai aprėpia tik nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą. Kitaip tariant, gyvenamąjį būstą. Išlygų čia nėra. Jeigu ūkininko gyvenamojo namo vertė peršoks kartelę, jis turės mokėti NT mokestį.
Ankstesniais metais lengvatos buvo peržiūrimos, dalies jų buvo atsisakyta, dėl dalies nebuvo surasta konsensuso. Bet dabar kalbame apie nekomercinės paskirties būstą.
– Jau pasigirdo palyginimų su „gyvulių ūkiu“ – tai jau tapo madinga.
V.Šapoka: Visuomet reikia vertinti visumą. Jeigu vienas asmuo augina kelis vaikus, valstybė ir šioje situacijoje imasi pakeitimų – didinami vaiko pinigai.
Daugiavakei šeimai reikia ir didesnio būsto, atitinkamai numatoma, jog daugiavaikė šeima už kiekvieną vaiką gaus po 100 eurų. Visur reikia ieškoti balanso, o ne ištraukti vieną mokestį iš visumos.
– Dar vienas siūlymas – didinti akcizus alkoholiui, kaitinamam tabakui, benzinui, žemės ūkyje naudojamam dyzelinui. Ieva Valeškaite, kaip jūs žvelgiate į akcizų didinimą?
I.Valeškaitė: Sumanymas didinti akcizus prasilenkia su daugiamečiu planu, kuriame tai yra numatyta.
Mes tą akcizų didinimo projektą pamatėme likus vos 5 dienoms iki jo pateikimo visuomenei. Tai neramina.
Praktiškai visi pagrindiniai mokesčiai Lietuvoje yra keičiami skubant, paliekant vos kelias dienas visuomenei su jais susipažinti. Tai tiesiog laikas, skirtas susitaikyti su faktu.
Kalbant apie akcizus, juk pakanka pažiūrėti į aiškinamąjį raštą. Prie neigiamo poveikio vertinimo parašytas vienintelis žodis: „Nenumatoma“.
– Ministre, kodėl nenumatote jokio neigiamo poveikio? Nes čia iš karto prisimename kalbas apie šešėlį, su kuriuo irgi stengiamasi kovoti.
V.Šapoka: Aš priimu kritiką, kad mokestiniai pakeitimai yra priimami likus vos trims mėnesiams iki metų pabaigos, o įsigalios jau sausį.
Rimtesnė mokesčių reforma vyko pernai, diskusijos vyko pirmąjį pusmetį, tad priimti įstatymai įsigaliojo po pusės metų. Manau, kad tas pavyzdys yra sektinas, bet šiuo atveju yra tam tikrų aplinkybių, į kurias turime atsižvelgti.
O diskusijos dėl mokestinių pasiūlymų dar tęsis iki pat gruodžio pabaigos.
– Svarstant biudžetą?
V.Šapoka: Net neabejoju, kad tų diskusijų bus. Kitas dalykas, pakeitimai yra tikrai nuosaikūs, kai mes kalbame apie akcizus. Pavyzdžiui, litrui benzino jis didėtų 3 centais. Tai nėra reikšmingi pokyčiai, kurie išbalansuotų tam tikras ūkio šakas ar apskritai turėtų neigiamos įtakos ūkio raidai.
Manau, kad nuosaikus akcizų didinimas yra neišvengiamas. Kitose šalyse taip pat jie didinami veiklai, kuri susijusi su žalingais įpročiais – stipriajam alkoholiui, tabakui, taip pat sritimis, kurios turi neigiamos įtakos aplinkai –benzinui, dyzelinui.
Mes čia neišrandame kažkokio naujo dviračio. Valstybė turi rimtų įsipareigojimų tiems patiems pensininkams, vaikams, viešajam sektoriui, todėl reikia ir pajamų.
– Susidaro toks įspūdis, kad karštligiškai ieškote įvairiausių būdų, kaip papildyti valstybės biudžetą, bet mokesčius kelti lengviausias kelias. Kodėl neieškote kitų kelių, kaip gerinti lėšų surinkimą į valstybės biudžetą?
V.Šapoka: Siūlymų yra nemažai, bet jie visi ir gerai pasverti, ir pamatuoti. Girdime prezidento idėjas, vertiname Seimo siūlymus. Bet tai nereiškia, kad nėra imamasi kitų priemonių, kurios susijusios su lėšų panaudojimo efektyvumu.
– Galbūt jos nepakankamos?
V.Šapoka: Manau, kad jos rimtos. Per diskusijas girdime įvairių institucijų nuogąstavimus, kad lėšų trūksta ir atsiranda poreikis jas optimizuoti.
Visos tarptautinės organizacijos pripažino, kad Lietuvos pažanga yra stulbinanti. Ir čia tikrai reikia dėkoti mūsų žmonėms, kad daug atsakingiau moka mokesčius ir pradeda tikrai geriau suprasti, kad indėlis į valstybės gerovę yra būtinas. Taigi dirbame visomis kryptimis.
– Ar galima surinkti beveik 200 mln. eurų nedidinant mokesčių?
I.Valeškaitė: Taip. Turbūt mokesčiai nėra vienintelis biudžeto pajamų šaltinis. Tikrai yra neartų dirvonų.
Prieš porą metų buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė pareiškė, kad viešuosiuose pirkimuose kasmet prarandame nuo 600 mln. iki daugiau nei milijardo eurų, nes nėra konkurencijos arba jie atliekami nepakankami skaidriai.
Kokia nors švietimo pertvarka, sistemos optimizavimas, neefektyvių, tuščių mokyklų uždarymas – vien tai per metus leistų sutaupyti 150 mln. eurų. Dar apie 100 mln. eurų – bendrosios paslaugos.
Yra įvairiausių šaltinių yra, bet jie reikalauja papildomų pastangų, pasukti galvą ir atlikti sistemines reformas.
O jeigu reformas padarome, kaip kad padarėme šiemet mokesčių reformą, tai kažkodėl metams nė nepasibaigus sukama atgal.
Matyt, turime problemų su struktūrinėmis reformomis. Yra paprasčiau priešrinkiminiais metais ne jas vykdyti, nes tai skausminga, bet sustabdyti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą (NPD). Žmonės nesupranta, kas tai yra, todėl valdžiai paprasčiau padalinti vaiko pinigus.
Žmonės tai gerai jaučia ir žino, kad turi būti dėkingi kažkokiam ponui valdžioje. Rinkiminis ciklas irgi kelia nemenką iššūkį visoms reformoms.
– Sutiktumėte su kritika? Galime prisiminti ir labai skambiai pristatytą programą „Milijardas milijonui“. Atrodo, viena ranka duoda pinigų visuomenei ar tam tikroms jos grupėms, kita ranka juos paima.
V.Šapoka: Grįžkime prie pagrindų. Visi mokame mokesčius ir turime nukreipti tas lėšas ten, kur jos būtų efektyviausiai panaudotos iškeltiems tikslams pasiekti.
Turime spręsti vakar dienos, šiandienos ir ateities problemas.
Vakar dienos problema yra skurdas, kuris turėjo būti įveiktas praėjusiame amžiuje, bet to nebuvo padaryta.
Turime skirti lėšų tam, kad žmonės šiuo metu dirbtų ir užsidirbtų. Turime skatinti investicijas tam, kad kurtųsi kuo geriau apmokamų darbo vietų. Turime investuoti į ateitį, nes nuo šių investicijų priklauso ir mūsų šalies gerovė. Taigi formuojamas biudžetas turi apimti visas šitas sritis.
Turime ieškoti sutarimo. Taip, buvo įgyvendinta gera mokesčių pertvarka, bet prezidentas kviečia lėtinti NPD didinimą, taip pat ir Seimo nariai.
Mes ieškome kompromiso, siūlome jį, nes, turbūt, blogiausia situacija būtų, jei visi atsistotume ant tiltelio ir kaip ožiukai nepajudėtume nei į vieną pusę.
Turime rasti tuos kompromisus tam, kad apskritai biudžetas būtų priimtas.
– Matydama bendrą paveikslą, kaip apibūdintumėte šios valdžios, valdančiųjų politiką mokestiniais klausimais?
I.Valeškaitė. Gal šiek tiek aštriau pasakysiu. Didelį nerimą kelia nuolatinis mokesčių įstatymų kaitaliojimas. Ir tas kaitaliojimas susijęs su mokesčių didinimu.
Šiais metais, likus mažiau nei 2 mėnesiams rimtų diskusijų, dar nematome aiškaus vaizdo. Yra toks teiginys: vaikų negalima mušti, tik kartą per metus. Tai čia panašiai ir su biudžeto įstatymu.
Mokesčių negalima didinti nesilaikant 6 mėnesių taisyklės, kuri ne šiaip sau sugalvota, ji skirta prisitaikymui. Bet kartą per metus, prieš Kalėdas, mes galime nusižengti ir padidinti visus mokesčius ir nesilaikyti 6 mėnesių termino.
Tas terminas ne šiaip sau sugalvotas. Mokesčių mokėtojai planuoja savo gyvenimą, ir tai kartais daro dar geriau, nei valdžia.
Jie planuoja, ruošiasi, turi tam tikrus lūkesčius dėl NPD didinimo. Bet su jų lūkesčiais nėra skaitomasi. Nesilaikoma duotų pažadų, kad nebebus įvedama naujų mokesčių, didinami jau esantys. Taigi trukt už vadžių, ir vėl iš pradžių.
