„Šioje situacijoje nematau nieko sveikintino. Tai, kas dabar yra ruošiama, yra ne tik nenaudinga, bet ir žalinga ekonominė politika, nes turime pasaulinę situaciją, kai pasaulio ekonomikos augimas yra lėčiausias per dešimtmetį, pasaulinė prekyba traukiasi, pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė Vokietija jau yra recesijoje, mes jau matome pirmuosius ženklus, kad sulėtėjo ir visai nebeauga Lietuvos eksportas, ir tų ženklų ekonomikos augimo lėtėjimo bus ir ateityje.
Paprasta vadovėlinė tiesa, ką reikia daryti tokiu laikotarpiu, kai patiriame neigiamą šoką iš išorės ir pusė Lietuvos ekonomikos praranda augimo potencialą, – vidaus paklausą reikėtų skatinti, vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką“, – DELFI laidoje sakė N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, didesni mokesčiai gali privesti Lietuvą prie stagnacijos.
„Jeigu ekonomika atsiduria ant recesijos slenksčio, mūsų prekybos partneriai daugelis jau yra ant recesijos slenksčio, Lietuvos eksportas beveik nebeauga, jei dar tuo pačiu metu prislopiname vidaus paklausą ir investicijas didesniais mokesčiais, o tų mokesčių toks sąrašas, kad per pusvalandį neišeitų visų aptarti, tai mes atsidursime ne šiaip lėtesnio augimo stadijoje, bet stagnacijoje ar recesijoje“, – DELFI teigė N. Mačiulis.
Anot jo, Vokietija, Olandija ir Švedija per pastaruosius du mėnesius priėmė sprendimus mažinti mokesčius, didinti biudžeto deficitą ir skolintis, nes visos jos, kaip ir Lietuva, kaip teigė N. Mačiulis, gali skolintis už neigiamas palūkanas.
„Kokia beprotystė yra didinti mokesčius ir slopinti vidaus paklausą, kai pasaulis susiduria su pasaulinės prekybos besitraukimu, o ne pasinaudoti galimybe, kad gali pasiimti nemokamus pinigus ir dar tau kažkas primoka, kad tuos pinigus panaudotum sunkiu laikotarpiu. Man čia yra visiškai nesuvokiamas reiškinys. Tai, kas dabar vyksta, Lietuvoje yra labai žalinga ekonominė politika“, – sakė ekonomistas.
Kaip ELTA jau rašė, Finansų ministerija siūlo nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.
Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro. Papildomų biudžeto pajamų tai sudarytų 53,5 mln. eurų.
Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Ministerija iš esmės pritaria ir Seimo narių registruotam GPM įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomas mažesnis NPD didėjimas 2020-2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas (32 proc. vietoje 27 proc., kaip numatyta Koalicijos sutartyje). Tai pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.
Lukas Blekaitis
