"Atsiskaitymų prekybos vietose rinkoje dominuoja kortelės, tačiau joms lygiaverte alternatyva ateityje gali tapti momentiniai mokėjimai. Tam dar reikia papildomų techninių sprendimų, pagrįstų vienodais standartais. Jų atsiradimas neįmanomas be glaudesnio rinkos dalyvių bendradarbiavimo", – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Pernai mokėjimo kortelių naudojimas padidėjo 19,5, kredito pervedimų – 9,2 proc. Mokėjimai kortelėmis užima vis didesnę Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinkos dalį – pernai jie sudarė 58 proc. visų mokėjimų. Naudojantis mokėjimo kortelėmis didesnė dalis lėšų (58proc.) vis dar pasiimama grynaisiais pinigais, o ne išleidžiama atsiskaitymams (42 proc.).
Iš viso 2018 m. naudojantis Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis atlikta 567,8 mln. įmonių ir gyventojų mokėjimo operacijų – 14 proc. daugiau nei 2017 m. Elektroninių mokėjimo operacijų skaičius, tenkantis vienam mūsų šalies gyventojui, 2018 m. sudarė 203 (2017 m. – 176), euro zonos vidurkis – 266 operacijos.
"Nors vis dažniau mokame kortele, pervedame pinigus internetu ar mobiliuoju telefonu, tačiau pokytis vis tiek yra per lėtas, kad pasiektume euro zonos šalių vidurkį. Siekiant mokėjimų rinkos plėtros spartesnės pažangos, būtina didinti skaitmeninį ir finansinį visuomenės raštingumą, užtikrinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų. Tam investuoti šioje srityje turėtų ir valstybė su savo ištekliais, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, ir verslas", – sako M. Jurgilas.
Jo nuomone, pasitikėjimą el. mokėjimo priemonėmis padidins pradedami taikyti didesni saugumo reikalavimai prisijungiant prie internetinės bankininkystės ir inicijuojant el. mokėjimus. Kurti inovatyvias paslaugas gyventojams ir įmonėms skatina iniciatyvos, vadinamos atvirąja bankininkyste. Ji sudaro galimybes saugiai ir su savininko sutikimu prisijungti prie mokėjimo sąskaitų, atidarytų pas kitus mokėjimo paslaugų teikėjus.
