Tokius rezultatus parodė LBA atlikta preliminari bankų turto mokesčio poveikio analizė, kurią, M.Zalatoriaus nuomone, dar anksčiau turėjo atlikti patys įstatymo iniciatoriai.
Atliko analizę
Pasiūlymą apmokestinti komercinių bankų aktyvus pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), tvirtindama, kad, įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų.
LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok aiškino, kad skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje, todėl bankai, jos teigimu, turėtų padėti valstybei ir pasidalyti turtais.
Premjeras Saulius Skvernelis teigiamai sutiko bankų turto mokesčio iniciatyvą ir pareiškė, kad siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.
Tiesa, bankai dalytis gėrybėmis neskuba ir perspėja, kad apmokestinus komercinių bankų aktyvus, nukentės ne tik bankai, bet ir patys vartotojai, taip pat pajusiantys papildomo mokesčio naštą.
„Nenorime dalyvauti politiniuose žaidimuose, gasdinti ir nuteikinėti visuomenės, tik norėčiau praktiškai paskaičiuoti, kaip tokie daugiau ar mažiau neteisingi mokestiniai pasiūlymai gali atsiliepti“, – konferencijos, surengtos pristatyti LBA atliktą analizę, pradžioje teigė M.Zalatorius.
Ypač atsilieptų būsto paskoloms
Preliminariu LBA vertinimu, atliktu pritaikius ekonominių scenarijų modelius, naujas mokestis esą ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui.
LBA skaičiavimais, bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar.
Bankų analitikai prognozuoja, kad dėl bankų aktyvų apmokestinimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms.
Atliktos analizės duomenimis, dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar.
Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.
Analizė parodė, kad naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc., o pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17–35 mln. eurų susitrauktų ir BVP.
Nukentėtų ekonomika
Atliktos analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio teigimu, nors politikai kalba, kad bankų aktyvų apmokestinimas į šalies biudžetą įneš papildomai apie 100 mln. eurų, įvertinus tai, kad paskolų palūkanos kiltų tiek gyventojams, tiek verslui, iš valstybės ekonomikos esą būtų išimama nuo 150 iki 500 mln. eurų.
„Žala ekonomikai bet kokiais scenarijais būtų didesnė“, – prognozavo V.Tamkvaitis, pabrėždamas, kad kiltų ir prekių kainos.
Pastarieji skaičiai, analitiko teigimu, iliustruoja du scenarijus. Anot pirmojo, perkėlus didesnę mokesčio naštą ant vartotojų pečių, reikšmingiau augtų paskolų palūkanų normos, tačiau žala ekonomikai būtų mažesnė.
Vadovaujantis kitu scenarijumi, kuris būtų palankesnis klientams, bankai didžiąją dalį mokesčio kaštų padengtų savo sąskaita. Šiuo atveju paskolų palūkanų augimas siektų apie pusę procentinio punkto. Tačiau Lietuvos ekonomika netektų pusės milijardo eurų.
„Atlikę preliminarią analizę, jaučiame pareigą įspėti visuomenę, institucijas bei politikus, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos, o pati jo idėja nesuderinama su lygiateisiškumo principais ir ekonomine logika“, – skaičiavimus apibendrino M.Zalatoriaus.
