Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Ignas Grinevičius kalbėjosi su Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiąja ekonomiste Laura Galdikiene bei „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Pradėkime nuo geresnių naujienų. Lietuvos banko apžvalgoje teigiama, kad iki šiol Lietuvos ekonomika buvo stebėtinai atspari prastokoms nuotaikoms tarptautinėje rinkoje, o šiemet netgi augo sparčiau nei prognozuota. Kokie veiksniai tai lėmė?
L.Galdikienė: Lietuva šiemet demonstruoja įspūdingus raumenis, nepaisant visame pasaulyje mažėjančio eksporto, netgi besitraukiančių pasaulio prekybos apimčių.
Lietuva išlaiko augimą visose pagrindinėse kategorijose – sparčiai auga eksportas, didėja investicijos. Labiausiai ekonomistus nustebino būtent spartus investicijų augimo tempas, geresnis Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų panaudojimas ir, žinoma, vis dar augantys atlyginimai ir neatslūgstantis vartojimo augimas.
Sakyčiau, tai subalansuotas spartus ekonomikos augimas. Visgi prognozuojame, kad kitoje šių metų pusėje neišvengiamai atsliūkins ekonomikos lėtėjimas – ji augs lėčiau, o kitąmet ekonomikos augimas sieks apie 2,5 proc. Tai – nemenkas sulėtėjimas, palyginti su šių metų prognoze, kuri yra 3,7 proc.
Kitų metų ekonomikos lėtėjimui įtakos turės visi veiksniai, daugiausia – lėtesnis eksporto augimas, investicijų augimas, kurį neigiamai veiks tiek ir neapibrėžtumas, tiek ir lėčiau augantis ES fondų lėšų skirstymas. Kadangi lėčiau kils atlyginimai, mažesnis bus ir vartojimas.
– Kodėl iki šiol egzistavęs atsparumas turėtų išsisklaidyti artėjančiais metais?
N.Mačiulis: Šiemet labiausiai nustebino eksporto augimas, ypač į Vokietiją.
Per pirmuosius šių metų mėnesius jis augo beveik dešimtadaliu, nors panašu, kad Vokietija jau yra recesijoje. Vokietijos automobilių pramonė yra blogesnėje būklėje nei buvo 2009-aisiais. O Vokietija yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka – daugiausia lietuviškos kilmės prekių eksportuojama būtent į ją.
Tas atsparumas džiugina, bet sunku būtų tikėtis, kad Vokietijos recesija nepadarys įtakos Lietuvos ekonomikai. Juolab kad tai nėra tik Vokietijos problema.
Šita protekcionizmo banga nuvilnijo per visas pramonines valstybes – Pietų Korėją, Japoniją, Kiniją. Ir jų problemos per antrinius kanalus jau yra jaučiamos Lietuvoje.
Kol kas džiugi naujiena yra ta, kad Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota, nes yra užsienio prekybos perteklius, valdžios sektoriaus perteklius. Gyventojų ir įmonių finansinis svertas yra sumažėjęs. Taigi esame pasiruošę išoriniam šokui, nes nereikėtų abejoti, kad toks šokas bus.
– Ar yra kokių nors objektyvių priežasčių, dėl ko augimas nebuvo sulėtėjęs, nepaisant eksporto rinkų patiriamų sunkumų?
N.Mačiulis: Viena priežasčių galėjo būti ta, kad per pastaruosius metus matėme daug plyno lauko investicijų į gamybą, pramonės sektorių. Atsidarė ne viena nauja gamykla, kuri, tikėtina, turėjo išankstinių užsakymų ir tai galėjo kuriam laikui atidėti eksporto susitraukimą.
Kitų priežasčių neįžvelgiu, kadangi sąnaudų konkurencingumas Lietuvos mažėjo, o pastaruosius 7 metus produktyvumas auga lėčiau nei darbo sąnaudos. Tad sunku tikėtis, kad su tokiais tempais galima išlaikyti nepakitusias eksporto rinkas ar jas didinti.
– Iš esmės galime sakyti, kad tai yra laiko klausimas, kada kitų rinkų patiriami sunkumai pasieks mūsų šalį?
N.Mačiulis: Taip. Svarbus aspektas yra tai, kad, pavyzdžiui 2008-2009 metais eksporto traukimasis buvo labai žiaurus – staigiai susitraukė daugiau negu penktadaliu.
Dabar tam prielaidų nėra, nes nėra ir tokių disbalansų, kokie buvo iki 2008-ųjų. Taip smarkiai nepraradome sąnaudų konkurencingumo, išlieka perteklinė užsienio prekyba, nėra perteklinio finansinio sverto.
Visa tai leidžia tikėtis daug švelnesnio poveikio. Neprognozuojame, kad Lietuvos eksportas kitais metais trauksis, labiau tikėtinas trumpalaikis traukimasis ar apskritai visų metų stagnacija.
– 2008-2009 m. makroekonominės prognozės irgi žadėjo tik lėtėjimą. Aišku, ekonomika gal buvo labiau išbalansuota, bet tai liko nepastebėta. Ar šiandien prognozuodami kontroliuojame daugiau veiksnių ir galime pagrįstai tikėtis, kad nenutiks nieko nenumatyto?
L.Galdikienė. Ekonomistai prognozes dažniausiai sudaro labiausiai tikėtinam scenarijui.
Dažniausiai krizė ar recesija yra mažai tikėtinos, bet didelio poveikio tikimybė pasaulyje didėja. Tarptautinės institucijos ir toliau prognozuoja lėtesnį ekonomikos augimą. Taigi labiausiai tikėtinas scenarijus toks ir yra.
Turime atkreipti dėmesį, kad vien Lietuvos ekonomikos sulėtėjimas iki 2,5-2 proc. yra ryškus – tai yra žemiau potencialaus augimo, kuris įdarbina visus turimus ekonomikos resursus.
Taigi prognozuojamas 2,5 proc. augimas yra gana konservatyvus. Neigiamų rizikų yra, bet taip pat yra ir teigiamų dalykų. Vis dar yra galimas susitarimas prekybos srityje. Galbūt galimas ir fiskalinis skatinimas euro zonoje – pradedama apie tai kalbėti. Centriniai bankai taip pat pradeda dar labiau laisvinti pinigų politiką.
Gali būti, kad šiemet Lietuvos žemės ūkis taip pat pridės 0,5 procentinio punkto prie ekonomikos augimo. Sakyčiau, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu rizikos yra gana subalansuotos.
– O kokius ženklus pastebėjus būtų galima nerimauti ne dėl lėtėjančios ekonomikos, bet dėl krizės?
L.Galdikienė: Greičiausiai reikėtų stebėti išorės ekonomiką. Matome lėtėjimo ženklus.
Pagrindinis signalas Lietuvai yra euro zonos ekonomikos atsparumas. Kol kas euro zonos uždarasis sektorius buvo stebėtinai atsparus, nepaisant apdirbamosios gamybos duomenų, paslaugų sektorius ir darbo rinka vis dar išlieka gana stiprūs.
Žinoma, atsiranda ir ten tam tikrų lėtėjimo ženklų, bet atlyginimai auga sparčiai, nedarbas yra ypač žemas, laisvų darbo vietų skaičius aukštas. Kol kas euro zona vis dar demonstruoja tam tikrą atsparumą. Jeigu tas lėtėjimas išorės sektoriuje persimestų į vidaus vartojimą, darbo rinką, tuo metu gali tekti labiau susirūpinti.
– Pone Mačiuli, ar jūs matote krizės grėsmių, kurios gali tapti didesnės nei dabar yra?
N.Mačiulis: Lietuvos ekonomika yra viena atviriausių pasaulyje, ir natūralu, kad visos didžiausios bėdos ateina iš užsienio.
Taip, gali būti teigiamų rizikų, gali būti susitarimas tarp JAV ir Kinijos prekybos fronte, bet gali būti ir neigiamų rizikų, pavyzdžiui, Donaldas Trumpas gali nuspręsti lapkričio mėnesį apmokestinti didesniu tarifu iš ES į JAV atgabenamus automobilius. Kodėl jis taip padarytų, neaišku, bet jis gali taip padaryti.
Jeigu Vokietija pasiners į gilesnę recesiją negu tikimasi, tai labiau paveiks ir Lietuvos ekonomiką.
Vidinių rizikų nėra daug. Lietuvos ekonomikos daugelis rodiklių yra beveik pavyzdiniai, bet manau, kad reikėtų atidžiai stebėti kitų metų biudžeto tvirtinimą.
Matau kai kurių nepagrįstų ketinimų, pavyzdžiui, norą nedidinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) arba didinti jį daug lėčiau nei pažadėta.
Tai tam tikra prasme atšaukiama dalis mokesčių reformos, kuri buvo įgyvendinta – pagrįsti lūkesčiai bus neišpildyti. Tai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams ir ketinimui vartoti.
Manau, kad šiame neigiamos išorinės aplinkos kontekste valstybė turi vykdyti agresyvią anticiklinę fiskalinę politiką, o ne ieškoti būdų, kaip kam padidinti mokesčius.
– Banko aktyvų apmokestinimas – garsus pareiškimas. Kaip jis galėtų atrodyti, jei, anot Ramūnio Karbauskio, tikėtina, kad prasiskins kelią?
N.Mačiulis: Sunku komentuoti, nes tai yra pavienių politikų ketinimai. Tokios praktikos ES šalyse beveik nėra. Sunku įsivaizduoti, kaip politikai regi tokį apmokestinimą.
Bankai daug turto neturi. Turi balansą, kur vienoje pusėje yra indėliai, kitoje – paskolos. Čia reiktų išgirsti konkrečiau, ar norima apmokestinti paskolas, ar indėlius. Bet kuriuo atveju tai būtų žalingas sprendimas.
Reikėtų svarstyti tai, ką jąu siūlo Vyriausybė ir apie kokius ketinimus jau yra išsakiusi nuomonę, pavyzdžiui, kad ieškodama 100 mln. eurų socialinėms išmokoms didinti.
Sprendimas didinti kažkuriuos mokesčius ar lėčiau kelti NPD nėra geras ekonomikos lėtėjimo kontekste. Reikėtų anticiklinės fiskalinės politikos, didesnio biudžeto deficito, ypač kai Lietuva iki 10 metų laikotarpio gali skolintis už neigiamas palūkanas. Be to, matome vis dar didelę šešėlinę ekonomiką, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį, dėl kurio nesurinkta daugiau negu milijardas eurų.
Neišnaudotų rezervų yra pakankamai daug ir, manau, kad reikia galvoti apie tolimesnę mokesčių sistemos reformą ir apie tai, kaip naikinti lengvatas, kurios yra žalingos, iškraipančios konferenciją, sukuriančias nelygybę. Bet šitų mokesčių kaitaliojimas neturi būti toks trumpalaikis tikslas tam, kad pavyktų surinkti 100 mln. eurų socialinėms išmokoms. Tai nėra mokesčių reforma.
– Kitaip tariant, Vyriausybės noras pasirodyti socialiai atsakinga gali šį bei tą kainuoti šalies ekonomikos raidai?
N.Mačiulis: Be jokios abejonės. Kitų metų biudžetas gali pridėti vieną procentinį punktą, bet gali ir atimti nuo ekonomikos augimo.
Socialinė atsakomybė čia irgi slidžiai vartojama sąvoka, nes, man atrodo, nedidinti NPD kiek buvo pažadėta prieš mokesčių reformą, yra socialiai neatsakinga.
Iš esmės nuskriaudžiami tie asmenys, kurie turėjo pagrįstų lūkesčių dėl pajamų augimo, galbūt pradėjo daugiau taupyti, nes žinojo, kad gaus didesnes pajamas dėl mokesčių reformos.
Dabar tie lūkesčiai yra nubraukiami. Gerovės valstybėje oficialiai, legaliai dirbantys darbuotojai, mokantys visus mokesčius, uždirbantys mažiau nei vidutinį darbo užmokestį, neturėtų būti šaltinis kitų gerovei kurti. Jų sąskaita neturėtume spręsti kitų socialinių problemų.
– Žvelgiant į artėjantį biudžeto tvirtinimą, kokių rekomendacijų turėtų Lietuvos bankas?
L.Galdikienė: Mūsų pozicija – kitais metais valstybė turėtų išlaikyti neutralią fiskalinę poziciją, tai reiškia nei skatinimo, nei diržų veržimosi kol kas nereikėtų.
Kalbant apie naujus mokesčius, mes visada pabrėžiame, kad yra nemažai šalyje neišnaudotų resursų – įvairios lengvatos, vadinamasis „gyvulių ūkis“, kai yra taikomi skirtingi mokesčių tarifai skirtingoms pajamoms, veiklos rūšims.
Lietuvos mokesčių sistemai reikalinga higiena, turbūt geresnio laiko tą higieną atlikti nei dabar nėra. Ir turbūt kažkokiems, papildomiems mokesčiams nėra pats geriausias laikas.
N.Mačiulis: Geresnis laikas gal buvo prieš kelis metus, kai ekonomika sparčiai augo. Tuomet su mažesne rizika buvo galima bandyti ir, galbūt, net įgyvendinti praėjusių metų mokesčių reformą.
Priminsiu, ir ši Vyriausybė, ir ankstesnė buvo prisižadėjusios naikinti lengvatas. Bet galutiniame projekte visos tos lengvatos lieka.
Dabar premjeras su prezidentu lyg ir sutarė, kad lengvatos turėtų išnykti. Pirminiuose pasiūlymuose matome, kad NPD didės lėčiau, bet nieko negirdėjau apie tai, kad lengvatinis 5 proc. tarifas bus naikinamas ar didės. Kol kas tai tik politinės deklaracijos, kurios nepavirsta realybe.
L.Galdikienė: Žvelgiant politiškai, priimti tokius sudėtingus mokestinius sprendimus dažniausiai pavyksta įtemptuoju laikotarpiu. Turbūt reikėtų pasinaudoti ta galimybe ir mažinti „gyvulių ūkį“.
– Ar ekonomikos lėtesnis augimas padarys įtaką žmonių kasdienybei?
N.Mačiulis: Šiuo metu yra labiausiai neigiama ir nepalanki išorinė ekonomika nuo 2009 m. krizės. Bet kol kas įtaka Lietuvai išlieka ribota – ji tik prislopina Lietuvos ekonomikos augimą, bet nestabdo užimtumo, atlyginimų augimo.
Infliacija ir šiemet išlieka gana žema, ir kitais metais jis suksis apie 2,5 proc. Tai nėra tai, kas labai sukurtų didelį stresą namų ūkiams, todėl gyventojams tai neturi kelti didelio nerimo.
Aišku, nėra pats geriausias metas staiga didinti taupymo normą, bet apskritai lietuviai išsiskiria tuo, kad taupo gana mažai. Jie mažai pajamų skiria taupymui, mažai yra sukaupę lėšų senatvei, investavę į finansinius instrumentus.
Mes, deja, žiūrime į per trumpą laikotarpį. Taupymas turi būti nuolatinė būsena, kad daug didesnę dalį savo šeimos pajamų gyventojai nukreiptų ateities, o ne šiandienos poreikiams tenkiniti.
– Ponia Galdikiene, ar reikia imtis kažkokių priemonių, kalbant apie asmeninius finansus?
L.Galdikienė: Sprendimus reikėjo daryti anksčiau. Lietuvos gyventojai nepasižymi aukšta taupymo norma ir visada reikėtų savo finansus tvarkyti atsakingai ir kaupti pagalvę juodesnei dienai.
Bet kalbame apie ekonomikos tolesnio augimo scenarijų – matome, kad gyventojų pajamos bus linkusios didėti. Tiesa, lėtesniu tempu, bet gyventojų perkamoji galia ir toliau augs, vartojimas ir toliau didės. Pesimistinių nuotaikų kol kas nejuntama.
N.Mačiulis: Pajamų nelygybė mažės, skurdas irgi mažės, gerovės valstybėje toliau mes gyvename – viskas gerai.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
