Lietuvos vyriausybės strateginės analizės centras (Strata) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 2028 m. sveikatos specialistų poreikis Lietuvoje bus 3,4 tūkst. specialistų didesnis nei 2018 m. dirbusių sveikatos specialistų skaičius.
Tuo tarpu valstybės finansuojamas gydytojų rengimas yra mažinamas: 2018 m. finansuotos 381 mediko rezidentūros studijos, 2019-aisiais planuojama finansuoti 345 rezidentų, t. y. valstybės pinigais šiemet rezidentūrą studijuos 36 medikais mažiau.
Kaip į medikų rengimą žvelgia Jungtinė Karalystė, papasakojo šios šalies MPW prestižinės mokyklos, kuri daug metų specializuojasi ruošiant moksleivius studijoms sveikatos srityje, programų direktorius Jamesas Bartonas. Jis savo mintimis dalijosi Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje AMES (American English School) organizuotame tarptautinių studijų forume „Study the world 2019“.
– Kiek jaunuolių kasmet renkasi medicinos/sveikatos studijas Jungtinėje Karalystėje?
– Praėjusiais metais norą studijuoti tik medicinos mokslus Jungtinėje Karalystėje pareiškė beveik 76 tūkst. jaunų žmonių iš viso pasaulio, 8620 jų įveikė konkursą ir pradėjo studijuoti norimą specialybę. Į kitas sveikatos krypties studijas įstoti norinčių buvo tiek pat, skyrėsi tik teigiamą atsakymą išgirdusių skaičius – jų priimta kur kas daugiau. Tai rodo, kad medicinos studijos jauniems žmonėms yra paklausios ir patrauklios, nepriklausomai nuo jų tautybės, gimtosios kultūros ir finansinės padėties.
Didelį susidomėjimą tokiomis studijomis pamačiau ir Lietuvoje, dalyvaudamas AMES tarptautinių studijų forume ir atsakinėdamas į motyvuotų ir karjeros medicinoje tikslingai siekiančių jaunų žmonių klausimus – neabejoju, kad dalis jų tikrai šią svajonę įgyvendins artimiausiu metu.
– Tačiau medicinos studijos neturėtų būti pigios?
– Anglijoje šių perspektyvių studijų mokslo metai kainuoja 9250 svarų, Škotijoje studentams iš Europos Sąjungos, kurie atitinka visus studijoms būtinus kriterijus, mokslas yra nemokamas, Velse šie mokslai kainuoja 9 tūkst. svarų, o Šiaurės Airijoje – 4160 svarų.
Studijuodami, jaunuoliai praktiką atlieka nacionalinėse ligoninėse ir natūraliai tikimąsi, kad jose jie liks dirbti 1-2 metus po medicinos studijų baigimo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra privaloma, svarbu tai, kad Jungtinėje Karalystėje medicinos studijas baigę jauni profesionalai bus įregistruoti GMC (The General Medical Council), kad galėtų legaliai užsiimti medicinos praktika – jiems sudaromos visos sąlygos gyventi ir dirbti šioje šalyje.
Turbūt už mokslų kainą svarbiau tai, kad šioje srityje nedarbas yra itin mažas, nes jau studijų metu jauni žmonės privalo atlikti praktiką medicinos įstaigoje, kur gerai užsirekomendavę lieka dirbti ir po studijų. Tai patvirtina ir turima statistika – apie 95 proc. medicinos studijų absolventų turi nuolatinį darbą jau paskutiniuose kursuose, nes profesionalių medikų paklausa Jungtinėje Karalystėje – itin didelė: per pastaruosius metus buvo sukurta net 2 tūkst. papildomų medicinos studijų vietų, kad šią specialybę galėtų studijuoti daugiau norinčių žmonių.
Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad tai nereiškia, jog reikalavimai studijų kokybei ar stojimo balams turėjo kokios nors įtakos – jie išliko tokie pat aukšti ir būsimus studentus įpareigojantys.
– Kokios medicinos ir sveikatos studijų kryptys paklausiausios tarp jaunų žmonių?
– Nepaisant ilgo ir tikrai nelengvo pasiruošimo studijoms bei vėlesnių įtemptų mokslo ir profesinės praktikos metų, medicinos studijos Jungtinėje Karalystėje yra neįtikėtinai populiarios – ypač odontologija ir veterinarija. Kiti ne menkesnio dėmesio sulaukiantys studentų pasirinkimai šioje kategorijoje – biochemija ir biomedicina, nes platesnė mokslų sritis suteikia daugiau laiko apsispręsti, kur pritaikyti įgytas žinias ir kokią būsimą profesiją pasirinkti. Dažniausiai tai aktualu svajojantiems apie karjerą farmacijos srityje.
Deja, nors pasaulio statistika rodo didėjantį vyresnių žmonių skaičių, kuriems reikia profesionalios priežiūros, Jungtinėje Karalystėje socialiniais darbuotojais ir slaugytojais ateityje būti norėtų kur kas mažiau jaunų žmonių – toks studijų pasirinkimas gerokai populiaresnis kitose Europos šalyse.
– Koks procentas įstojusiųjų nubyra – po metų, dvejų, trejų nutaria, kad sprendimas buvo neteisingas, kad medicina – ne jiems?
– Tikslios oficialios statistikos nėra – galbūt todėl, kad nusivylusių studijomis skaičius labai mažas. Kodėl? Stojantieji į medicinos studijas joms ruošiasi gerokai anksčiau nei baigiamojoje klasėje, nes tai – aiškaus apsisprendimo ir disciplinos reikalaujantis mokslas: jauni žmonės dar mokykloje stengiasi būti įvertinti aukščiausiais balais, domisi būsima profesija ar gerųjų pavyzdžių mato artimoje aplinkoje, vėliau, pretenduodami į medicinos studijų programą, laiko įvairius testus ir savo apsisprendimą įrodo interviu su universiteto specialistais metu.
Be to, dauguma jų dar iki studijų pradžios dalyvauja įvairiose specializuotose medicinos stovyklose ar kitais būdais bando susipažinti su šios srities darbo specifika – tikslingas ir ilgalaikis šių studijų siekimas sumažina neapsisprendusių dėl norimos profesijos skaičių.
– Kokia dalis baigusių JK medicinos studijas lieka dirbti šioje šalyje?
– Kaip ir minėjau, dauguma studentų savo pirmąjį darbą medicinos srityje pradeda dar studijų metu – atlikdami praktiką įvairiose klinikose, tad natūralu, kad, baigę mokslus, dauguma jose ir lieka. Žinoma, yra tokių, kurie iškeliauja dirbti į kitas šalis iškart po studijų ar Jungtinėje Karalystėje padirbę kelerius metus, nes čia įgytas mediko išsilavinimas yra itin vertinamas visame pasaulyje ir suteikia galimybę užsiimti mediko praktika bet kurioje šalyje, tačiau toks skaičius yra nedidelis. Dauguma įvertina studijų metu ir po jų įgytus ryšius bei atsivėrusias galimybes ir lieka dirbti Jungtinės Karalystės medicinos sistemoje.
– Ar galima teigti, kad medicinos studentų motyvacija – didesnė nei kitų disciplinų studentų?
– Manau, kad geriausias atsakymas į šį klausimą yra medicinos studijų specifika – šios disciplinos negalima pavadinti lengva ir paprasta. Pirmas etapas, kuriame nemotyvuoti studentai atsisijoja – priėmimo komisija, juk pokalbių metu svarbūs ne tik aukšti mokyklos baigimo atestato balai, bet ir motyvacinis laiškas, turėta praktika ir išsamus pokalbis su komisijos nariais.
Antras etapas – studijos: paskaitose tiesiog dalyvauti nepavyks – reikia joms ruoštis ir ne vieną valandą vienumoje studijuojant medicininę literatūrą bei vadovėlius, išlaikyti nemažai specializuotų testų, atlikti ligoninėse praktiką (dažnai naktinėje pamainoje), tad nemotyvuoti medicinos studentai tiesiog nepavežtų tokio krūvio. Šios studijos, turbūt kaip ir profesionalus sportas, išmoko disciplinos bei tikslingo užsibrėžto tikslo siekimo.
Stojant į medicinos studijas, būtina užpildyti specialų motyvacinį laišką – jo forma yra tokia pati, kaip ir visų motyvacinių laiškų, tačiau skiriasi turinys. Stojantysis turi labai aiškiai ir argumentuotai atsakyti, kodėl jis renkasi medicinos studijas, taip pat jis turi apžvelgti medicinos sritis, kuriomis domisi ir kokią mokslinę literatūrą skaitė tomis temomis. Laiške būsimas medicinos studentas apžvelgia savo empirinį pasirinktos profesijos suvokimą, aptaria, kokią praktiką atliko, su kokiomis amžiaus grupės ligoniais bendravo ar dirbo ir kaip ta patirtis prisidėjo prie jo apsisprendimo studijuoti mediciną.
Kaip matote, būsimam studentui nepakanka tik gerų oratorinių ir kūrybinio rašymo žinių – savo apsisprendimą jis turi pagrįsti savo darbais: tie, kurie planuoja tapti medikais, turi atlikti kuo įvairesnę praktiką ligoninėse, senelių namuose, įvairiose gydymo įstaigose, kad savo pasirinkimą išbandytų ir praktiškai.
– Tad kokių gebėjimų ir asmenybės bruožų reikia būsimam gydytojui?
– Šią sritį pasirinkęs žmogus turėtų nestokoti atkaklumo, užsispyrimo, iniciatyvos, būti kritiško mąstymo ir nebijoti juodo darbo, be to, nebijoti nesėkmių ir mokėti lengvai po jų atsitiesti. Dar viena svarbi savybė – mokėti dirbti komandoje, nes tiek studijų metu, tiek vėliau darbe, profesionalas negali pasikliauti tik savimi – jis visada dirba komandoje su kitų sričių medicinos specialistais.
Asmeniškai manau, kad patys geriausi medikai yra tie, kurie, be darbo, turi kitų pomėgių ir jais gyvena – tik taip galima atsipalaiduoti po sunkios, įtemptos darbo dienos ir neprarasti emocinio stabilumo. Interviu metu, kai kalbuosi su potencialiais medicinos studentais, man įspūdį padaro tie, kurie žino, ko jie nori iš gyvenimo, ko iš jo tikisi, kokią savo vietą jame mato ir ką gali pasiūlyti kitiems. Tai – tikro mediko apibrėžimas.
