Niujorko centrinis bankas pranešė, kad į rinkas pumpuoja 75 mlrd. JAV dolerių – maksimalią vadinamajai atpirkimo sandorių operacijai skirtą sumą. Visgi pateiktų prašymų suma padidėjo iki 83,9 mlrd. JAV dolerių ir viršijo 80 mlrd. dolerių sumą, kurios buvo prašoma trečiadienio operacijos metu.
Bankams pastarosiomis dienomis pritrūko grynųjų pinigų, reikalingų atsargų reikalavimams įvykdyti, ir tai padidino trumpalaikių paskolų palūkanų normas.
JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome Powellas nesureikšmino pastarųjų dienų nerimo dėl grynųjų pinigų trūkumo JAV finansų rinkose, sakydamas, kad ši situacija nedaug byloja apie tikrąją ekonomikos padėtį.
Kaip ir daugelis ekonomistų, jis susiejo susidariusią padėtį su ketvirčio mokesčių mokėjimo terminu, kuris paskatino įmones išimti grynuosius pinigus iš banko sąskaitų, o mokesčių mokėjimo terminas taip pat sutapo su iždo vertybinių popierių emisija, o tai laikinai „nutekino“ grynuosius iš finansų sistemos į valstybės iždą.
Bankai reguliariai skolinasi rinkose labai trumpiems laikotarpiams, paprastai per naktį, kad užtikrintų, jog jų dienos grynųjų pinigų atsargos nenukris žemiau reikalaujamo lygio. FRS padidina arba pašalina likvidumą, kad palūkanų normos atitiktų norimą tikslą.
Visgi grynųjų pinigų trūkumas pastarosiomis dienomis paskatino Niujorko centrinį banką įlieti daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių į trumpalaikę rinką, nes palūkanų normos pakilo ir iškilo grėsmė, kad jos nebeatitiks tikslinio FRS nustatyto intervalo.
FRS, kuri trečiadienį sumažino bazinę palūkanų normą, taip pat atliko keletą techninių pakeitimų, siekdamas užtikrinti, kad palūkanų normos atitiks tikslinį lygį ir, be kita ko, sumažino palūkanų normas, kurias siūlo už centriniame banke laikomas bankų atsargas, viršijančias minimalų lygį.
