Toliau tarp tėvų pasirinkimų rikiavosi investicijos, susijusios su geresniu išsilavinimu šiuo metu, – korepetitoriaus samdymą renkasi šeštadalis, mokslus privačioje mokykloje – beveik dešimtadalis, o kitus pasirinkimus – penktadalis tėvų. Kad investuoja į vaikų ateitį dažniau nurodė aukštesnio išsimokslinimo respondentai.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų liepą atliktoje „Spinter tyrimų“ apklausoje į klausimus dėl investavimo į vaikų ateitį atsakė 268 respondentai, turintys vaikų nuo 7 iki 18 metų.
Tėvai skiria lėšų ir šiandienos, ir ateities vaikų lavinimo poreikiams
„Šalies gyventojai aktyviai investuoja į savo vaikus ir daro tai gana subalansuotai – ir užtikrindami šiandienos lavinimosi poreikius, ir galvodami apie ateitį. Be abejonės, svarbu, kad vaikas nuolat tobulėtų, lavintų talentus ir realizuotų pomėgius. Taip pat reiktų nepamiršti apgalvoti ir momentą, kai mokinys taps studentas ar pradės savarankišką gyvenimą – jeigu šeima bus finansiškai nepasirengusi su tuo susijusioms išlaidoms, jos biudžeto laukia gana rimtas sukrėtimas“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Apklausos duomenimis, tėvų vieno vaiko ateičiai skiriamos investicijos dažniausiai siekia nuo 20 iki 100 eurų per mėnesį: 21-40 eurų per mėnesį skiria 35 proc., 41-100 eurų skiriantys nurodė 32 proc. respondentų. Kas penktas (19 proc.) teigė šiam tikslui išleidžiantis daugiau kaip 100 eurų per mėnesį, iki 20 eurų per mėnesį skiria 8 proc. Didesnes sumas dažniau skiria aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.
Siūlo planuoti finansus bent 10 metų laikotarpiui
„Kas mėnesį vaikų ateičiai skiriamas sumas svarbu planuoti ir optimaliai paskirstyti, o tai reiktų pradėti daryti jau nuo vaiko gimimo. Ne veltui yra sakoma, kad augant vaikui drauge su juo auga ir tėvai. Beje, vaiko ateities planavimas tėvams yra rimtas pretekstas bei galimybė tobulinti savo finansinio planavimo įgūdžius, pradedant šeimos biudžeto sudarymu ir baigiant ilgalaikės finansinės ateities planavimu“, - pabrėžė D. Kolmatsui.
Pasak jos, investicijos į vaikus turi būti įtrauktos į ilgalaikį šeimos finansinį planą užtikrinant ir kasdienio ugdymo poreikius, ir finansiškai pasirengiant būsimoms vaiko studijoms ar kitiems poreikiams. „Ilgalaikis, bent 10 metų apimantis, šeimos finansinis planas leis nepamiršti suplanuoti ir ateities poreikių bei tikėtis, kad atėjus metui tikslingai sukauptos lėšos atvers vaikams duris sėkmingai savarankiško gyvenimo pradžiai“, - sakė D. Kolmatsui.
Tuo tarpu šių metų pradžioje atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, turinčių savo ar šeimos finansinį planą šalies gyventojų buvo 25 proc. Finansus laikotarpiui iki 2 metų planavo 40 proc., iki 5 metų – 30 proc., iki 10 metų – 10 proc., o daugiau kaip 10 metų – 12 proc. turinčių tokį planą.
